Džiazuojanti istorija

Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliauj...

Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu svarstoma apie priežastis, nulėmusias Sniečkaus ir jo aplinkos žmonių įsitraukimą į komunistinę veiklą, asmeninių pasirinkimų reikšmę. Laidoje aptariamas...

Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia...

Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spa...

Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą dėmesį ir skirsime būtent jidiš kalbos istorijos aptarimui iš lingvistinės perspektyvos. Apie tai, kada susiformavo jidiš kalba, kokios aplinkybės lėmė jos atsiradimą, kokios kitos Rytų Eur...

Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laik...

Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, i...

Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pi...

Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atmint...

Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dvi...

Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuri...

Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryp...

Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrini...

Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės...

Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį? Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo t...

Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Nau...

Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse? Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto v...

Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą? Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligij...

Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku. Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas

Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas? Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente...

Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime? Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir...

Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi. Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai? „Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas...

Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku. Ved. Jurg...

Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu. Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas