Dešimt balų

„Dešimt balų": ar verta moksleiviams vasarą dirbti? Daugybė iš stovyklautojų amžiaus išaugusių paauglių vasaromis neturi ką veikti, tad smakso namuose arba tuščiai trinasi miestų gatvėmis. Dalis šių moksleivių vasaromis mielai dirbtų, bet neranda darbo. Retas darbdavys priima į darbą jaunuolį, kuriam dar nėra 18 ar bent jau 16 metų. Kai kurie darbdaviai siūlo moksleiviams vasaromis savanoriauti, t...

„Dešimt balų": ar buvo galima tikėtis geresnių valstybinių brandos egzaminų rezultatų? Nacionalinis egzaminų centras paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Daugelio disciplinų įverčiai panašūs į tuos, kokie buvo ir praėjusiais metais. Viešojoje erdvėje tiek po konkretaus valstybinio brandos egzamino, tiek ypač po rezultatų paskelbimo girdime vieną stovyklą, dažniausiai tai šalies švieti...

„Dešimt balų": kokių studijų krypčių absolventai sunkiausiai randa darbo? Aukštosios mokyklos pradėjo neapsisprendusių abiturientų viliotinį. Universitetų bei kolegijų rinkodaros specialistai aktyviai reklamuoja tas studijų programas bei kryptis, į kurias sunkiai sekasi surinkti stojančiųjų. Ar pagrįstai abiturientai nesirenka kai kurių studijų krypčių, o kitas – šturmuote šturmuoja. Kokias studij...

Tiek mokslo metai, tiek valstybinių brandos egzaminų sesija baigėsi ir dauguma abiturientų, intensyviai ruošęsi brandos egzaminams ar net kai kurias disciplinas „kalę" ištisus metus, netrukus atsipalaiduos, nes dabar jau nuo jų pastangų mažai kas bepriklauso – jie laukia žinios, į kokią studijų programą bei kokiame universitete,kolegijoje, profesinėje mokykloje gavo studijų vietą. Tačiau vis dažni...

Šiais metais antrą kartą priėmimas į profesines mokyklas vykdomas kartu su priėmimu į šalies aukštąsias mokyklas – per LAMA BPO priėmimo sistemą. Šalies švietimo strategai pastebi, kad perėjus prie centralizuoto moksleivių priėmimo į profesines mokyklas, išryškėjo ne tik kai kurių profesinių mokyklų atstovų apgavystės, bet ir tapo labiau akivaizdu, kokių profesijų jaunuoliai nori mokytis profesinė...

„Dešimt balų": kokias klaidas daro abiturientai besirinkdami būsimą profesiją? Apie 14 proc. visų Lietuvos studentų nebaigia studijų. Kolegijų studentai, palyginti su universitetų, dažniau nutraukia studijas. Paprastai studijas jaunuoliai meta jau pirmame - antrame kursuose. Humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų studentai, palyginti su kitas studijų sritis pasirinkusiaisiais, dažniau n...

Kokią pridėtinę vertę sukuria tarpdisciplininės studijų programos? Aukštosios mokyklos siūlo abiturientams rinktis studijuoti ne tradicines specialybes, o vadinamas tarpdisciplinines, kurias sudaro dviejų ar net daugiau skirtingų krypčių ar sričių dalykų studijos. Girdi, tokias studijas baigę jaunuoliai ateityje lengviau rasią darbą. Šiandien darbdaviams nebereikia paprastų vadybininkų, ekonomistų...

Kokie stojimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai laukia šiųmečių abiturientų? Birželio 1 d. prasidės pareiškinių dokumentų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose: universitetuose bei kolegijose, taip pat profesinėse mokyklose priėmimas. Kada abiturientai galės teikti dokumentus, kada sužinos atsakymus, ar jie pakviesti studijuoti, ar po pirmojo stojimo rato jie galės įrašyti naujus pageidavimus? Ar...

„Dešimt balų": kodėl jaunuoliai nesirenka technologinių ir fizinių mokslų studijų Valstybė, atsižvelgusi į verslo poreikius, šiais metais ženkliai padidino finansuojamų studijų vietų stosiantiems į technologinių bei fizinių mokslų krypčių studijas aukštosiose mokyklose skaičių. Tiesa, jau šiandien, visi, kas įstoja ir studijuoja inžinerinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose, nemoka už...

Ar humanitarinių mokslų diplomas garantuoja tik vietą darbo biržoje? „Mosta“ tyrimai rodo esą humanitarinių, kaip ir socialinių mokslų srities krypčių absolventai vis sunkiau randa darbą. Girdi, dažnas istorijos, archeologijos, filosofijos, kultūros studijų, teologijos, menotyros, ligvistikos ar filologijos krypties absolventas, neradęs darbo pagal įgytą išsilavinimą, darbinasi prekybos centre arb...

„Dešimt balų“: kaip parinkti mokyklą būsimam pirmokui? Kasmet šimtai pradinukų, pradėjusių mokytis vienoje mokykloje, jos nebaigia ir išeina į kitas. Mat jų netenkina santykiai su mokytoja, bendraklasiais arba akademinis mokyklos lygis. Kas svarbiau renkant mokyklą pirmokui: akademiniai mokyklos rezultatai ar šilti santykiai su mokytoja? Kuo reikėtų domėtis užsukus tėvams su vaiku į būsimą mokyklą...

ŠMM vadovybė sviedė akmenį merams. Esą savivaldybės kaltos dėl prastų mokinių pasiekimų, pirmiausia – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros. Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai prasčiausi dešimtaklasių matematikos rezultatai buvo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių ir Ignalinos rajonų mokyklose. Dešimtokų...

Praėjusį ketvirtadienį Studijų kokybės vertinimo centras pristatė pakartotinį studijų krypčių vertinimą. Iš jo paaiškėjo, kad iš 171 studijų krypčių, kurios kovo 1 d. buvo įvardintos kaip esančios nekokybiškos ir nebegalinčios priimti naujų pirmakursių, daugiau nei 60 proc. buvo reabilituotos. Po pakartotinio vertinimo, vykusio balandį, buvo akredituotos vienos su tam tikromis sąlygomis, o kitos –...

Jau netrukus popierinius vadovėlius pakeis interaktyvūs elektroniniai. Šių vadovėlių kūrėjai tikina, kad nuo šiol mokytojas turės galimybę susidėlioti mokomąjį turinį pagal tam tikros klasės galimybes, taip pat galės diferencijuoti ir individualizuoti mokymą, o mokiniai – sėkmingiau mokytis. Ką apie šią naujovę mąsto patys pedagogai ir mokiniai? Ar tikrai elektroninis vadovėlis bus patogesnis moky...

Kokių universitetinių studijų krypčių ar netgi universitetų netrukus nebeliks? Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigė vertinti universitetų mokslo veiklą už 2017 metus. Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad dalyje Lietuvos universitetų mokslo lygis menkas ir dėl to kone penktadalis studijų programų ir krypčių bus neakredituotos. Jų, veikiausiai, jau šiais metais neliks. Ką apie naująjį universitetų mokslo...

Kaip mes mokome vaikus matematikos, kad per dvylika metų dažną tesugebame išmokyti dvejetui? Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau balsuoja emociškai – už tariamus gelbėtojus. Tad australai, kaip, beje, ir daugelis kitų pasaulio šalių, keičia matematikos mokymą. Beje, akcentuodama...

Daugybė vaikų, net ir pradėję lankyti mokyklas, vis dar fantazuoja, susikuria menamus draugus. Jų pasakojimuose apie tai, kaip praėjo diena, susipina pasakos ir realybė. Kai kurie mokslininkai sako, jog tokios fantazijos rodo vaiko kūrybingumą bei gabumus. Deja, ne visiems mokytojams patinka tokie pasakoriai. Tėvai guodžiasi išgirstą iš kai kurių pedagogų siūlymų vesti fantazuojantį vaiką pas spec...

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas. Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuos...

Iki valstybinių brandos egzaminų pradžios liko vos pustrečios savaitės. Jau balandžio 4 d. abiturientai laikys anglų kalbos (kalbėjimo) egzaminą. Kaip jam, o ir kitiems egzaminams pasiruošti, kad nieko nepamirštum? Kokias įsiminimo technikas naudoja žmonės, kuriems reikia įsiminti itin daug per palyginti trumpą laiką. Pavyzdžiui, kaip lavina atmintį aktoriai? Kokie jų tekstų mokymosi būdai gali pa...

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną...

Lietuvos švietimo sistema yra niekam tikusi, esame vieni didžiausių akademinių bei emocinių nevykėlių pasaulyje. Tokias ir panašias tezes nuolat kartoja tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek ir patys pedagogai. Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis. O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti sav...

Ar įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis? Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams. Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo ši...

Kokia mažų miestelių bei kaimo mokyklėlių ateitis? Demografinė statistika nieko gero nežada – esama savivaldybių, kuriose per pastaruosius septyniolika metų mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 1 iki 3,5 karto ir toliau mažės. Regionuose viena po kitos uždaromos gimnazijos, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir ilgainiui lieka tik pradinės mokyklos arba steigiamos mokyklos-daugiafunkciai centrai...

Ko tikėtis jaunuoliams, stosiantiems šiais metais į universitetus? Prasideda paroda „Studijos 2018“, skirta šių metų studijų aktualijoms pristatyti. Tiesa, iki šios dienos vis dar neaišku, su kokiu minimaliu stojamuoju balu jaunuoliai bus priimami į universitetų bei kolegijų valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje...

Kauno miesto savivaldybės administracija įsivėlė į atvirą konfliktą su Kauno Šv. Mato gimnazijos bendruomene. Savivaldybė norėtų nebepratęsti patalpų panaudos sutarties su katalikiška mokykla ir šį pastatą perduoti KTU Inžinerijos licėjui. Pastarosios atstovai sako, kad jiems tiktų bet kuris pastatas, jų apytuščių tikrai esama, nes nuo 2000 m. Kaune mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 61 iki 35...