Dešimt balų

Naujoji Vyriausybė užsiminė numačiusi skirti lėšų abiturientų pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams. Bet, nors iki valstybinių brandos egzaminų liko tik apie 130 dienų, realios pagalbos mokyklos dar nesulaukė. Tėvai gi spaudžia gimnazijų direktorius, kad šie darytų viską, idant abiturientai nuo vasario galėtų grįžti iš nuotolinio į gyvą mokymą. Tuo tarpu dvyliktokų pedagogai (kurių dažnam yra 50+...

Paskutinėmis gruodžio dienomis būriai Lietuvos abiturientų plūstelėjo į Jungtinės Karalystės universitetus, idant gautų vadinamą nuolatinio Europos Sąjungos gyventojo Jungtinėje Karalystėje statusą. Vieniems jų (kurių tėvai jau daug metų yra emigravę ir gyvena šioje šalyje ir tik vaikus buvo palikę su seneliais tęsti mokslų Lietuvoje) sekėsi lengviau susitvarkyti dokumentus, kiti gi, kelionę supla...

Nuo kitų metų bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už siekiamą įgyti antrąjį ar paskesnį aukštojo mokslo ar profesinio mokymo diplomą. Tokioms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms gruodį pritarė parlamentas. Tikimasi, kad ši lengvata paskatins ir vyresnio amžiaus gyventojus mokytis visą gyvenimą. Kokia tikimybė, kad vyresni gyventojai norės mokytis ir, ką darys tie...

Teologai mums sako, kad Dievą mes geriausiai galime išgirsti tyloje, kai esame nuščiuvę. Atrodytų „vow“ , tai juk kaip tik dabar, per šias šventes ir turime tokią galimybę: ramiai, tyloje apmąstyti, gal net ir susirašant kai kuriuos svarbius šiemet ar anksčiau nutikusius dalykus, pamedituoti ir galbūt pamatyti naujas veiklos kryptis. Bet ta tyla daugelį mūsų varo iš proto. Kodėl? O ir ar analizuoj...

Šią savaitę pristatytas tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS. Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių mokinių? Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių pasiekimai? Kokiose srityse nepavyksta įveikti atotrūkio? Kokius sprendimus, atsižvelgę į TIMSS išvadas priv...

Žmogui rūpėjo ir amžinai rūpės pažinti, suprasti bei galėti ir sugebėti. Per mokymąsi ir mokymą mes įprasminame ir įgaliname save. Tai – nesibaigiantis vyksmas. Taip kalba konferencijos „Humanizmas mokymosi procese“ organizatoriai Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos nariai. Kita vertus, ar tikrai visada lengva, paprasta ir smagu mokytis? Ir, ką reiškia tokie posakiai, kaip: „mokslo šak...

Italų matematikas Vilfredas Paretas suformulavo dėsnį dar vadinamą 20/80 taisykle, iš kurios matome, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likusieji 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Ir paskesni pagerinimai bei pastangos ne visada pasiteisina. Šiuo dėsniu planuodami veiklas remiasi verslininkai. Bet šį dėsnį taip pat galima taikyti ir mokantis. Kaip tai daryti? Bei, kaip plan...

Lietuvoje yra mažiausias savaitinių matematikos pamokų skaičius. Tai rodo tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų ataskaitos. Šiais metais net trečdalis visų abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. Švietimo strategai aiškina, girdi, to ir reikėjo tikėtis, nes šiųmečiai abiturientai (būdami dešimtokai) labai prastai išlaikė matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrini...

Kai kurie JAV universitetai skelbia nebereikalausiantys iš stojančiųjų būti išlaikius tarptautinį SAT egzaminą ir siūlo įvairių kitų lengvatų, pavyzdžiui, nepasiturintiems jaunuoliams nemokėti stojamojo mokesčio. Ką tuo tarpu siūlo senosios Europos universitetai? Kokių reikalavimų jie atsisakė? Kaip keičiasi tarptautinio anglų kalbos laikymo sąlygos? Ir, ar pavyko Jungtinės Karalystės aukštosioms...

„Aukštosios mokyklos ir kolegijos“, – ši frazė skambėjo pretendentų į parlamentarus diskusijose. Ir ji žeidė kolegijų bendruomenes. Taigi, kas yra vadinamoji binarinė aukštojo mokslo sistema? Kokį išsilavinimą ir kokias kompetencijas suteikia kolegijos, o kokias – universitetai? Ar kolegijos reikalingos verslui? Ir kodėl pramonininkai retai kalba ir stoja kolegijų pusėn? LRT radijo švietimo laidoj...

Naujas skurdo rizikos tyrimas rodo, kad skurstančiųjų mažėja. Šiuo metu skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. Antra vertus, kaip pastebi tyrėjų, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai džiūgauti, kad mažėja skurstančiųjų dar yra ankstoka. Kodėl? Pagaliau kodėl Lietuvoje skurdas yra perduodamas iš kartos į kartą? Bei kaip įveiklinti vadinamus socialinius liftus,...

Po dešimtos klasės absoliuti dauguma gimnazistų skuba atsisakyti chemijos, fizikos, biologijos bei informacinių technologijų, nes tai nėra lengvos disciplinos. Tiesa, vieną gamtos mokslų dalyką yra privalu mokytis net ir pasirinkusiems humanitarinį, socialinių mokslų ar menų profilį moksleiviams, tad dauguma vienuoliktokų ir dvyliktokų renkasi mokytis pagrindiniu - B lygiu vieną iš šių disciplinų,...

Dešimtadalis visų vaikų kenčia nuo disleksijos, tai yra sunkiai skaito. Bet Disleksija paprastai vaikšto ne viena. Ši liga vedasi už parankės dar du sutrikimus: disgrafiją ir diskalkuliją. Kitaip sakant, sunkiai skaitantiems vaikams sunku ir rašyti bei skaičiuoti. Kas nutinka vaikams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, bet negaunantiems jiems reikiamos mokymosi pagalbos? Kokios priemonės paded...

Dažnas pedagogas kalba apie šiandieninės mokinių kartos motyvacijos stygių, abejingumą, tingumą. Tuo tarpu, kaip kalbasi ir, kaip susikalba su savo mokiniais pedagogai, pelnę geriausių šalies mokytojų titulus? Kokius jie taiko metodus, kad jiems pavyksta ir susikalbėti, ir motyvuoti mokinius siekti daugiau? Laidoje dalyvauja geriausi 2020 m. mokytojai, tai - Aleksej Peržu, Vilniaus Aleksandro Pušk...

Po karantino universitetų psichologų kabinetų durys nebeužsiveria. Studentai ir dėstytojai eina būriais. Tiesa, ir vieni, ir kiti eidami pas psichologą vis dar apsidairo ar tikrai niekas jų nemato. Ką rodo ši nauja tendencija? Ar tikrai tai yra mūsų išlaisvėjimo ženklas? LRT radijuje vieši Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologės: Gabija Čelėdinaitė ir Gintė Gudzevičiūtė. Ved. Jonė Kuč...

Valstybės biudžeto išlaidos švietimui nuo 2016 m. iki 2019 m. išaugo apie 20 proc. (arba 114 mln. eurų), bet lėšų dalis kokybei gerinti (pedagogų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms) sumažėjo 13 proc. ir bendrose mokymo lėšose sudarė tik 1,9 proc. Tuo pat metu ženkliai - apie 17,5 proc. - išaugo savivaldybių biudžetų skiriamas finansavimas mokyklų ūkiui išlaikyti. Tarp skirtingų savivaldybių šių i...

Iki parlamento rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau partijų diskusijos apie švietimą ir aukštąjį mokslą prėskos. Kokių sprendimų laukia ir tiki padarysiant naują valdžią skirtingų aukštųjų mokyklų rektoriai? Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto rektorė, profesorė Inga Žalėnienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, profesorius Zbignevas Ibelhauptas ir Klaipėdos universiteto r...

Mokslo metų išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, operacijų vadovo ir grupės specialistų nurodymais besiremiančiose rekomendacijose mokykloms nurodė, kad visi mokiniai turi mokytis tose pačiose klasėse. Tai mokytojai dalykininkai turėtų vaikščioti po kabinetus. Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra ind...

Lietuva, pagal švietimui skiriamą bendrąjį vidaus produktą, lenkia 9-ias kitas Europos Sąjungos šalis, bet tarptautiniuose tyrimuose mūsų mokinių pasiekimai negerėja, o nacionalinis matematikos brandos egzaminas dargi parodė katastrofą. Ką daryti? Kodėl šalies vadovas, iškėlęs matematikos egzamino problemą, sudėjo akcentus tik į socialiniuose paribiuose gyvenančias šeimas, juk šio egzamino neišlai...

Šią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras, taip pat aukšti Nacionalinės švietimo agentūros pareigūnai surengė metinę konferenciją, kurioje pristatė mokinių pasiekimus ir savo pačių siekinius. Nei daugybės tėvų, nei mokytojų drungnas pristatymas neįtikino. Pastarieji vertina šiandieninę švietimo būklę vesdami paralelę su medicina. Štai, ateina pas gydytoją negaluojantis pacientas, jam atliek...

Šįryt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai apie rekordinius priėmimus tiek į aukštąsias mokyklas, tiek į profesines. Sumušti visi ligšioliniai rekordai. Į profesines mokyklas pirmuoju etapu priimti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, kai tuo tarpu pernai - tik 14,7 tūkst. Į universitetų ir kolegijų valstybės finansuojamas vietas jau pirmuoju etapu yra priimti daugiau...

Abiturientai jau praktiškai turi rankose brandos atestatus, bet retas žino, ką su juo daryti. Būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Tai parodė Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) atlikta apklausa. Kodėl tik vienas iš trijų dvyliktokų žino, ko nori iš gyvenimo? Kas labiausiai moksleivius išmuša...

Dokumentų studijuoti aukštosiose mokyklose teikimas įsibėgėjo: rugpjūčio 18 d. baigsis vadinamas pirmasis priėmimo etapas, bet daugybė studijų programų, pirmiausia, tiksliųjų, inžinerinių, o ir gamtos mokslų veik nedomina jaunuolių. Be to, beveik 5 tūkstančiai abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino. O tai reiškia, kad jie negalės studijuoti šalies aukštųjų mokyklų valstybės...

Šie metai kiek sudėtingesni stojantiesiems į užsienio universitetus, nes kai kurių šalių aukštosios mokyklos priėmimą baigs anksčiau nei mūsų abiturientai gaus gimnazijos baigimo pažymėjimus. Bet kita vertus, ko gero, per pastarąjį dvidešimtmetį tai bus pirma abiturientų karta, kuriai taip pasisekė – egzaminai buvo, palyginti lengvi, o dar ir Vyriausybė net 25 proc. padidino valstybės finansuojamų...

Užsidaro galimybės lengvatinėmis sąlygomis studijuoti Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose. Nuo 2021-ųjų, tai yra jau po metų, Europos Sąjungos šalių abiturientai, tai yra šiųmečiai vienuoliktokai, ketinantys rinktis studijas Jungtinėje Karalystėje turės mokėti už bakalauro studijas 9250 svarų. Iki šiol ES šalių jaunuoliai, studijavę JK, gaudavo paskolą iš valstybės visam studijų laikotarpi...