Daiktiniai įrodymai

Iki šiol ginčijamasi, kas gi sudaro Vakarų civilizacijos pamatus, kokiose srityse ji vis dar džiaugiasi monopoliu, o kokiose jį praranda. Ir kiek toks ginčas irgi yra neatsiejamas mūsų civilizacijos bruožas? O plačiau - Nialo Fergussono knygoje „The West and the Rest“. Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl mūsų pokario pasipriešinimo kova taip mažai naudojamės kaip įkvėpimo šaltiniu kūrybai? Romanams, filmams, netgi miuziklams? Gal tiesiog per mažai laiko praėjo nuo tų metų? Laimei, literatūros apie kitus pogrindžius apstu. Kad ir Roberto Wilsono šnipų romanas „A Small Death in Lisbon“. Ved. Aidas Puklevičius

Išmatuoti verslo efektyvumą be galo paprasta, užtenka pamatuoti uždarbį ir išlaidas. Bet kokiu prietaisu patikrinti, kiek toji pelno-nuostolių ataskaita yra nepriekaištinga ne tik buhalteriškai, bet ir etiškai? Ir ar apskritai tai įmanoma? Ved. Aidas Puklevičius

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus – apie tai, kas yra šiandien Amerika, kur ji eina ir kokia jos politinė situacija praėjus metams po Kapitolijaus šturmo ir prezidento Joe Bideno inauguracijos. Ved. Aidas Puklevičius

Kiek įmanoma iš grėblių, ant kurių lipta vakar, išpranašauti rytojaus gumbus? Ir kodėl šis nedėkingas užsiėmimas nuolat patikimas ekonomistams? Ved. Aidas Puklevičius

Galima tiesiog nutėkšti mėsos bryzą ant keptuvės ir jį po to sunaikinti nekvaršinant sau galvos. O galima ir išsiaiškinti, kokie fizikos ir chemijos procesai tame bryze vyko jam drybsant keptuvėje. Ir taip tikrai įdomiau. Apie tai pokalbis su Giedriumi Vilpišausku. Ved. Aidas Puklevičius

Raudonasis Kryžius atsirado sukrėstam filantropui klaidžiojant po mūšio lauką. Mūšiai tarsi pasitraukė į istoriją, sužeistieji nebedejuoja, tačiau vėl ir vėl nutinka bėdos, kuriose padėti gali savanoriai. Kas juos traukia aukoti savo laiką ir jėgas? Kaip geriausiai jas panaudoti? Ved. Aidas Puklevičius

Kai kalbame apie civilizaciją, nori nenori imi klausinėti savęs, kodėl vienos išliko, o kitos žlugo? Gal dar net nespėjusios tapti civilizacija, nepaisant to, kad sukūrė didžiausias kada nors matytas imperijas. Taigi, kas tai lemia, idėjos ar ginklai? Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl vienos visuomenės praranda norą gintis dar nepasigirdus pirmajam šūviui? Kodėl kitos dėl migloto ir sunkiai pasiekiamo tikslo pasiryžusios aukoti komfortą ir sveikatą? Ir kokia visuomenė esame mes? Ved. Aidas Puklevičius

Mes tiek pripratome prie to, kad spragtelėjus jungikliu naktis virsta diena, jog niekad nesusimąstome, kaip atsiranda ši energija. Kaip ji atkeliauja iki mūsų. Ir kaip tenka saugoti jos kelią. Pokalbis su energetiku Simonu Narsčiumi. Ved. Aidas Puklevičius

Kaip rūšis mes išlikome todėl, kad juokėmės. Netgi tada, kai norėjosi verkti. Nors kartais atsitinka taip, kad verkiame tada, kai reiktų juoktis. Ir vis dėlto lengviau prajuokinti ar sugraudinti? Ved. Aidas Puklevičius

Viešo kalbėjimo baimė nokautuoja arachno-, klaustro- ir kitokias fobijas dar pirmame raunde. Tačiau išraiškingai kalbėti vis tiek reikia. Tada kodėl mes nustojome mokytis retorikos ir kodėl nesurezgame gražesnio žodžio? Ved. Aidas Puklevičius

Kai nežinai, kas dėl ko nors kaltas, visuomet galima apkaltinti liberalizmą. Arba konservatizmą. Galbūt todėl, kad būtent jų mintys ir sukūrė tai, ką mes vadiname šiandienos civilizacija. Tai kodėl būtent jie nuolat susilaukia daugiausia strėlių? Ved. Aidas Puklevičius

Žinias matuoti sudėtinga. Nei informacijos bitai, nei pažymiai, nei, pagaliau pinigai nevisuomet gali išmatuoti tai, kas gali būti neįkainojama. Bet gal ir nereikia? Ved. Aidas Puklevičius

Pradžioje buvo Žodis. Arba bent jau taip mums atrodo, kuriant visus naujus žodžius ir suteikiant jiems naujas prasmes. Bet ar nuo to keičiamės patys? Ved. Aidas Puklevičius.

Daiktiniai įrodymai. Ved. Aidas Puklevičius

Paprastai mes įsigyjame daiktus tam, kad jie mums tarnautų. Vienas iš brangiausių pirkinių mums tarnauja tik vieną valandą iš dešimties. Likusias jis tiesiog stovi, snaudžia ir rūdija. Bet automobilis tebelieka vienu svarbiausių mūsų pirkinių. Ar taip bus ir rytoj? Ved. Aidas Puklevičius

Vieni mano, kad karas - tai politikos tąsa kitomis priemonėmis. Kiti - kad tai pirmykščio gyvūno agresijos reliktas. Treti - kad tai trumpakelnių berniokų, kieme mojuojančių lankais ir strėlėmis, dovana suaugusiems. Ir vis dėlto kodėl pačiu destruktyviausiu dalyku žmogaus gyvenime taip domimės netgi taikos metu? Ved. Aidas Puklevičius

Netgi pats nekalčiausias namų apyvokos menkniekis nuo mūsų stalo kažkada gal bus studijuojamas arba ateities kartų, arba nežemiškų civilizacijų kaip ypatingas XXI a. pradžios taikomojo meno pavyzdys. O gal nebus. Kas daro meną laikiną ir amžiną? Ir ar jis pavaldus kaprizams ar madoms? Ved. Aidas Puklevičius

Grauždamiesi dėl mus puolančių virusų ir stebėdamiesi, kaip jo šokinėja link mūsų nuo šikšnosparnių ir pangolinų, mes visai užmirštame pataupyti dalelę užuojautos savo mažiesiems draugams. Kurie nuo mikroskopinių pavojų kenčia ne rečiau nei mes. Ved. Aidas Puklevičius

Savo smegenis ir jose verdančius dalykus tyrinėjame daug trumpiau nei nuo mūsų velniai žino kiek nutolusias žvaigždes. O ir galutinai praradę viltį susigaudyti savo galvose specialistams atsiduodame labai nenoriai. Gal be reikalo? Ved. Aidas Puklevičius

Kai labai ko nors norisi, bet negalima, visuomet lengviausia apkaltinti draudžiančią taisyklę. Ji neprotinga, perteklinė ir atgyvenusi. Bet gal išties mes bandome viską pernelyg reguliuoti? Ved. Aidas Puklevičius

Ar kada nors teko susimąstyti apie tai, kad darbą, kurį keikiatės baigdami šiandien, užporyt galbūt užbaigs robotas ir algoritmas. Ir kad jūsų vaikas mokysis pašaukimo, kuris dabar dar net nemokomas. Profesijos, karjeros, darbai kinta kaip ir mūsų gyvenimas, belieka tik nuspėti, kaip. Ved. Aidas Puklevičius

Iš pažiūros žmonių bendravimas toks pats, kaip ir radijo transliavimas. Siųstuvas, imtumas, signalas, foninis triukšmas, bangos. Bet čia analogija ir baigiasi, kadangi mūsų kalbėjimasis sunkiai pasiduoda nekintančioms formulėms. Nepaisant to, magišką konstantą tinkančią visoms žnutėms nuolat bandome išrasti. Gal be reikalo? Ved. Aidas Puklevičius

Be galo retai linksmindamiesi ar nuobodžiaudami koncerte ar spektaklyje mes pagalvojame ne tik apie melodiją ar istoriją ir jos atlikėjus, bet ir juos supančią sceną. O kuriant ją kartais reikia ne mažiau laiko nei patį pasirodymą. Bet ar gali geros šviesos išgelbėti prastą muziką? Ar gali puiki scena ištempti nykų pastatymą? Ved. Aidas Puklevičius