Daiktiniai įrodymai

Mūzos neegzistuoja, tai seniai medicinos įrodytas faktas. Tačiau kas tada verčia kurti dalykus, kurie nėra pirmo poreikio objektas? Noras būti nemirtingu? Ar atvirkščiai? Ved. Aidas Puklevičius

Pasas nebuvo išrastas kaip asmens dokumentas. Jį visų pirma sugalvojo kaip leidimą keliauti. Tik ar visiems reikia tokio leidimo, kai nėra noro? Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima, o gal ar reikia, didžiuotis tuo, prie ko mažai prisidėjai? Tuo, kuo gimei, tuo, kur gyveni, tuo, ką daro kiti? Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl rašo visi, nebūtinai mokantys tai daryti? Kaip išmokti rišliai reikšti mintis? Apie rašymą ir jo mokymą – su Akvile Kavaliauskaite. Ved. Aidas Puklevičius

Smurto mūsų gyvenime daug. Mažiau nei mums norėtų įrodyti Holivudas, bet daugiau nei patys sau pripažįstame. Jį ne taip jau paprasta atpažinti, pripažinti ir sustabdyti. O dar sunkiau pamatuoti, vakar jo buvau daugiau ar šiandien? Ir kaip bus rytoj? Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieną kartą, kai pagalvojame, kad antisemitizmą jau galime palikti istorijos vadovėliams, atsiranda iniciatyvus durnius, kuris įrodo, kad mūsų galvota neteisingai. Kas mums blogai, kad vis dar valkiojame prietarus, kurie jau prieš tūkstančius metų buvo totalus blogis? Ved. Aidas Puklevičius

Karas yra be galo sudėtingas, prieštaringas o dar ir milžiniškus resursus ryjantis Leviatanas. Ir suvokti jo tėkmę ir sėkmę būnant vien toli esančiu žiūrovu vargiai įmanoma. Bet labai norisi. Ir kaip suvaldyti šį noro ir gebėjimo konfiktą?

Kažkada aukso vidurys buvo laikomas nuosaikumo etalonu. Tačiau laikui bėgant jį pradėta ūdyti ir koneveikti. Bet ar tikrai būti vidutinišku yra taip nepakeliama? Ved. Aidas Puklevičius

Vienas vienintelis aisbergas, atskilęs nuo ledyno Antarktikoje, kone ketverius metus tirpdamas kasdien į vandenynus išvarvindavo pusantro milijardo tonų vandens. Ką gali žmogus prieš tokią stichiją? Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima išsiugdyti priklausomybę kiekvieną mielą dieną testuoti savo žinias? Ir ko daugiau šioje priklausomybėje – noro nugalėti ar noro sužinoti? Ved. Aidas Puklevičius

Dekonstruoti pokštą yra dar sudėtingiau nei jį sukonstruoti. Kodėl mus juokina vieni dalykai, o kodėl praėjus vos keliems metams mus tie patys pokštai piktina? Ved. Aidas Puklevičius

Vienu metu karūnuojami ir tūkstantmetės monarchijos karaliai, ir vos apsiplunksnavęs dirbtinis intelektas. Kuris su mumis išliks ilgiau ir ką tai sako apie mus pačius? Ved. Aidas Puklevičius

Raketų paleidimai, kas kad kad kartais nesėkmingi, tarsi sugrąžina mus į tą jau pamirštą epochą, kai kosmoso užkariavimas nepalikdavo pirmųjų puslapių. Bet kiek dar toli esame nuo to momento, kai išsiveršime iš Žemės orbitos ir apskritai ar tai būsime mes, kurie skris bekraštėmis Visatos platybėmis? Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl prie vieno paveikslo buriuojasi minios, o prie kito liūdnoje vienatvėje sėdi vienui vienas meno gerbėjas? Ir kuo prieš daugybę metų nutapytas portretas ar natiurmortas tiek įdomus, kad dėl jo laužomos ietys? Ved. Aidas Puklevičius

Gimtadienis dažnai tampa proga tyrinėti gyvenimo stiklinę, pustuštė ji ar puspilnė? Bet iškart kyla kitas klausimas, o tas turinys stiklinėje, nesvarbu jo kiekis, kokia jo kokybė, originali ar banali? Momentinė ar ilgalaikė? Ved. Aidas Puklevičius

Senovės alchemikų filosofinis akmuo turėjo nuveikti du darbus: paversti šviną auksu ir dovanoti amžiną gyvenimą. Tuščia to aukso, verčiau paklauskime - o ką veiktume su ta amžinybe? Ved. Aidas Puklevičius

Ar kalba apskritai gali numirti, kol yra ja šnekančių žmonių? Ir kiek ji gali gyventi savo atskirą gyvenimą? Kodėl mes apskritai kalbame apie kalbą? Ved. Aidas Puklevičius

Aklas tikėjimas, aklas įniršis, aklas aiškiaregys... Tarsi ir atsakome į klausimą, kuris iš penkių (o gal šešių) pojūčių mums svarbiausias? Bet vis dėlto, kiek spalvoti yra neregių sapnai? Ved. Aidas Puklevičius

Į kiekvieną stiklinę galima pripilti tiek turinio, kad ji atrodys arba puspilnė arba pustuštė. Ir kiekvienoje galima suorganizuoti rimtą audrą. Belieka tik atsakyti sau, toji audra unikali mūsų laikmečiui, ar tiesiog visuomet jos siautėdavo? Ved. Aidas Puklevičius

Žmonės nuo neatmenamų laikų nori užsidirbti. Greitai, daug ir visam gyvenimui Ir nuo tų pačių neatmenamų laikų baisiai nustemba, kai bankrutuoja. Ir kiekvieną kartą prisiekia sau, kad čia jau bus paskutinis kartas. Iš kur tas mūsų niekuo nepagrįstas finansinis optimizmas? Ved. Aidas Puklevičius

Įsispraudę ar įsprausti į taisykles mes dažnai bijome nuo jų nutolti bent per centimetrą. Paradoksalu, tačiau tam, kad nutoltumėme, reikia atskaitos taško. Ir būtent iš jo, iš šitų taisyklių, gimsta jų priešybė – improvizacija. Ved. Aidas Puklevičius

Kai Dovydas ramino karalių Saulių liutnės garsais bibliniame Izraelyje, jis tikrai nenutuokė, kad muzikos terapija taps visiškai moksliška disciplina. Tačiau jai netgi tokia tapus, žmonės į terapijos seansus vis tiek ateina ausimis prikimštomis ne tik traumų, bet ir mitų? Kodėl? Ved. Aidas Puklevičius

Jau pabodo kartotis, kad Knygų mugė – tai literatūros atlaidai, Kalėdos ir Velykos Lietuvoje. Tačiau tai tik viršūnė aisbergo, į kurią ištisus metus bando užlipti tie ir tos, kurie nepraranda užfiksuoti savo mintis ir emocijas taip, kad jos liktų amžinai. Belieka išsiaiškinti, kokio aukščio tas aisbergas? Ved. Aidas Puklevičius

Apie tai, kokias bausmes mūsų prasikaltusiems protėviams skirdavo prieš šimtus metų galima sužinoti kad ir pavarčius Lietuvos Statutą. O kaip tuos nusidėjėlius išvilkdavo į dienos šviesą? Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su absurdiškomis situacijomis aprašytose istorijose, o po to matome jų veidrodinį atvaizdą savo kasdienybėje, norisi ir vėl klausti – kiek menas imituoja gyvenimą, o kiek būna atvirkščiai? Ved. Aidas Puklevičius