Be kaukių

„Vaikystėje galvojau, kad dirbsiu buhaltere, sekretore, ar kokį nors panašų darbą ofise“, – kažkada interviu yra pasakojusi literatūros kritikė, rašytoja Virginija Cibarauskė. Savo knygose ji kuria tam tikrus alter ego, kurie skaitytojams sužadina atpažįstamumo jausmą. Rubrikoje „Be kaukių“, – apie literatūrą, rašymą, feminizmą, pakeliui klausantis Virginijos mėgstamos muzikos. Ved. Rasa Murauskai...

Kodėl Jaroslavui Melnikui patinka distopijos žanras? Kokius klausimus kelia rašytojas savo naujausiame romane „Te visad būsiu aš“ ir kokia svarbiausia kūrėjų misija šiandien? Ved. Marius Eidukonis

Teologijos, filologijos mokslai, žurnalistika, dokumentinių filmų kūryba, pagalba Ukrainai, visuomeninė veikla, organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrimas. Kas skatina Joną Ohmaną veikti? Kokia muzika skamba jo grojaraščiuose? Koks šiandien meno vaidmuo pasaulyje? Ved. Gerūta Griniūtė

Nenuilstantis keliautojas, istorijų ir faktų ieškotojas, visa tai įamžinantis su kolegomis kamera Rimas Bružas žiūrovų verdiktui pristato dar vieną dokumentinį filmą apie šiandieninę Ukrainą „Karys“. Apie filmą, emocijas, pastarųjų metų istorijos kasdienybę ir savo aistrą keliauti istorijos perimetrais - Rimas Bružas rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Gabija Narušytė

Galerijai „Meno niša“ - 20 metų. Visą šį laiką jai vadovauja galerininkė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Apie šiuolaikinį meną ir jo eksponavimo paradoksus Lietuvoje, apie meno mugės iššūkį ir naują jubiliejinę parodą - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Diana Stomiene. Ved. Jolanta Kryževičienė

Baigusi prestižinę Niujorko Džiulijardo mokyklą, šiandien Malmėje gyvenanti smuikininkė Justina Auškelytė-Rossi ieško netradicinių klasikinės muzikos atlikimo formų. Viena jų – tai „Akli pasimatymai“, į kuriuos ji kviečia klausytojus. Su pasaulio piliete save vadinančia menininke, šiandien derinančią solistės karjerą ir atsakingas mamos pareigas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Rasa Murauska...

Mindaugas Rasimavičius - gamtos mokslų daktaras, kuris mokosi austi senoviniu būdu ir stengiasi, kad senovinė audimo tradicija būtų išsaugota. Be to jis ir projekto, skirto šilų dzūkų audimo tradicijai projekto „Parėdzymai“ narys. Kuo susiję audimas ir botanika? Kas paskatino Mindaugą imtis tokio netikėto hobio? Ved. Marius Eidukonis

Choro dirigentas, baritonas Dainius Puišys nuo pat pirmųjų žingsnių gimtojoje Ukmergėje iki dabar yra atsidavęs muzikai,. Tai įrodo jo darbai: nuoseklus darbas su chorais, studentais ir mokiniais bei solinės programos, kurios pačios įvairiausios. Kuo gera būti muziku visą gyvenimą: ieškoti rutinoje žavesio ir neprarasti džiaugsmo visame tame? Dainius Puišys – rubrikos „Be kaukių“ svečias. Ved. Gab...

Ar gali dešimtys skirtingų istorija, tikslais, biudžetais kultūros įstaigų viename virsmą išgyvenančiame mieste tapti darniu choru? Bet dar įdomiau, ką po turiningo laiko su „Kaunas 2022“ veiks projekto partnerysčių programos kuratorė Klaudija Aleksandravičiūtė. Nuo dirigavimo chorui ir dėstymo būsimiems renginių organizatoriams iki vėjo aitvarų ir motociklo – taigi, ar rubrikos „Be kaukių“ viešni...

Su pagyrimu Vilniaus licėjų ir VU baigusi filologė, lietuvių literatūros kritikė Elžbieta Banytė ne vienerius metus dirba mokytoja. Ar tikrai šiandieninė mokykla yra kovos laukas, kur svarbiausia gerai išlaikyti egzaminus? Ką skaito vaikai? Kodėl retai matome pačios Elžbietos recenzijas? Ką jai reiškia Graikijos kultūra, muzika ir kelionės? Apie visa tai kalbamės su rubrikos „Be kaukių“ viešnia El...

„Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, – tai ne šiaip liaudyje paplitęs įsitikinimas, tai ir neseniai pasirodžiusios dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygos apie nervų ligas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje pavadinimas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kartais siaubo pasakojimus primenančius laikmečio gydymo būdus, barzdaskučius-kirpėjus. Taip pat šiandienos gydytojų gyvenimo karta...

Ne daug kas žino, kad lenktynininko Benedikto Vanago tėtis buvo chorvedys Juozas Vanagas, sukūręs ne vieną chorą Lietuvoje, tačiau jis niekuomet sūnaus nevertė rinktis muzikos, bet B. Vanagas mano esąs labai panašus į jį. Pokalbyje pašnekovas taip pat prisipžaįsta, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje jis svarstė galimybę važiuoti kautis į Ukrainą, bet jos atsisakė. Ved. Marius Eidukonis

Kembridže gyvenanti virusologė Ingrida Olendraitė šiandien derina motinystę ir profesinę veiklą. Pandemijos metu ypač didelio dėmesio sulaukusios profesijos atstovei ypatingai rūpi ir platesnė mokslo komunikacija, apsauganti visuomenę nuo dezinformacijos. Atitinkamą vietą Ingridos gyvenime užima ir muzika – mokslininkė užaugo muzikų šeimoje, pati grojo smuiku Vilniaus universiteto orkestre. Ved. r...

„Susidomėjimą kurti paskatino partitūrų grafinis žavesys“, - sako kompozitorius Kristupas Bubnelis, pridėdamas, kad imtis kompozicijos nusprendė supratęs, jog siekis perprasti garso, jo organizavimo (komponavimo) paslaptis yra nepaprastai įdomus ir svarbus procesas. Kokie šiandien procesai mirga jo mintyse? Ved. Gerūta Griniūtė

Jei ne Lietuvos kino teatrų istorijos tyrinėtoja Sonata Žalneravičiūtė, gali būti, kad mūsų miestuose jau senokai nebeveikiančių kino teatrų istorija būtų nugulusi į nežinią kartu su uždaromais ar nugriautais pastatais. Knygos, straipsniai, parodos, kurių tikslas, kad kuo daugiau sužinotume apie erdves ir paslaptis, kurias saugo kino žiūrėjimo aura. Kodėl būtent ši sritis neduoda ramybės profesion...

Mindaugo Nastaravičiaus kūrybą puikiai žino teatro žiūrovai, nes autoriaus pjesės ne kartą buvo statomos įvairiuose teatruose. Net tris jo eilėraščių rinkinius gali skaityti poezijos mėgėjai. Mindaugas Nastaravičius kartu su istoriku Tomu Vaiseta neseniai apdovanoti Vytauto Kubiliaus premija už literatūrinių pokalbių radijo laidą „Pirmas sakinys“. Kaip gimsta poezija ir kokių impulsų suteikia teat...

Be kaukių

„Esu dėkingas savo mamai, kuri nuo vaikystės vedžiodavo į vargonų muzikos koncertus Katedroje“, – yra sakęs grupės BIPLAN narys Maksas Melmanas, savo gyvenime turėjęs ir knygų pardavėjo, ir vaikų darželio prižiūrėtojo patirčių. Kaip keitėsi grupės muzika ir kaip Maksas šiandien mato savo klausytoją? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Gerūta Griniūtė

„Be kaukių“ – kaunietė, užaugusi prie geležinkelio, Šančių senbuvė ir žinovė. Vida Bliumkienė jau kelerius metus kursto menus ir kultūrą buvusiame Kauno tvirtovės parako sandėlyje. Pokalbis džiazuojantį gyvenimo ritmą ir skambiausias jo natas. Ved. Kotryna Lingienė

Tikras LRT garso profesionalas, garso režisierius Laurynas Gaidys dar studijuodamas vokalą Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje suprato, kad jo gyvenimo kelias yra ne dainavimas scenoje, bet garsas. Ir neapsiriko. Dabar daugelis to, ką girdite LRT radijuose be jo profesionalaus prisilietimo neapsieina. Jį vertina kolegos, o ir klausytojai. Kaip „sugaunamas“ garsas, perteikiamas klausytojams ten,...

Lietuvoje yra puiki meno vieta, kurioje vyksta tokios autorinės parodos, kurių niekur kitur nepamatysi arba pamatysi labai retai. Tai Molėtų dailės galerija, kuriai jau du dešimtmečius vadovauja tapytoja Aistė Gabrielė Černiūtė. Kaip iš Vilniaus atvykusi menininkė sugeba į Molėtus pasikviesti net sunkiai į parodų sales išjudinamus dailininkus? Juk čia buvo eksponuojami Nomedos Saukienės, Henriko N...

Kuo skiriasi tapymas ant drobės ir ant namo sienos? Ar kiekvieno namo siena tinkama paveikslui? Ar gali būti perdaug apipieštų namų sienų? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu, Jaunojo tapytojo prizo’22 laimėtoju Linu Kaziulioniu. Ved. Marius Eidukonis

Ausma Sakalauskaitė savo vienu gyvenimo tikslų laiko kultūros plėtrą regionuose. Ji vadovauja ne vienam chorui, ansambliui Lietuvos regionuose, o pati žavisi vargonų muzika. Ved. Marius Eidukonis

Vienas iš daugelio po pasaulį pasklidusių „ąžuoliukų“ – žurnalistas Darius Krasauskas - įvykdė savo pažadą ir po knygos apie šį legendinį chorą parašė ir apie jo įkūrėją Hermaną Perelšteiną. Tik ką pasirodžiusi jo knyga „Šefas“ atskleidžia ir „Ąžuoliuko “ įkūrėjo asmenybę, jo įtaką Lietuvos muzikos kultūrai ir, žinoma, paties choro įkūrimo ir gyvavimo peripetijas. Rubrikoje „Be kaukių“ – Darius Kr...

Šiandien, kai pasaulyje vis daugiau radikalumo ir agresijos, atsiribojimo ir abejingumo, vis sunkiau kalbėti apie toleranciją, kuri yra apaugusi ideologinėmis klišėmis. Ar tolerancija yra tik pakanta? Ar galime kalbėti apie toleranciją karo akivaizdoje? Kodėl XX amžiuje tiek daug žmonių toleravo baisius nusikaltimus? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp savo nuomonės, pozicijos gynimo ir suvokimo, kad...