Aktualus pokalbis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išregistruota beveik pusketvirto šimto bendrojo ugdymo mokyklų. Daugiausia - Šiaulių rajono ir Kauno miesto savivaldybėse. Dažnu atveju išregistruotos mokyklos tampa kitos mokyklos skyriumi, kur ir toliau mokosi mokiniai. Per dešimtmetį mokinių skaičius laikosi daugmaž toks pat, su nežymiais svyravimais. Mokinių...

Raudonasis Kryžius pagalbos numeriu 111 sulaukia šimtų tėvų skambučių su prašymu padėti pasirengti vaikams naujiems mokslo metams. Pagalbą vaikams renka ir kitos organizacijos. Ko labiausiai trūksta ir su kokiomis problemomis susiduria socialiai jautrios šeimos? Pokalbyje dalyvauja Milda Vibrantytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė, Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė d...

Vis daugiau jaunų žmonių iki 30 metų amžiaus gauna nedarbo išmoką. Per metus nedarbo išmoką gaunančių jaunų žmonių padaugėjo 5 tūkst. – šiuo metu tokių yra beveik 18 tūkst. Kai kurie verslininkai jaunimą vadina pašalpiniu, sako, kad jie nelinkę dirbti, ir nebežino, kaip juos apskritai vilioti į darbo rinką. Taigi – ką daryti? Pokalbyje dalyvauja Kristina Zitikytė, Sodros Statistikos, analizės ir p...

Į Ukrainą išvežami paskutinieji 30 antidronų, nupirktų už per LRT inicijuotos akcijos „Radarom“ surinktus pinigus.

Vakar paaiškėjo, kad dar trims savivaldybių politikams „čekiukų“ bylose gresia baudžiamoji atsakomybė. Tuo metu prieš kurį laiką dėl vadinamojo čekiukų skandalo panaikinta ir Seimo nario Andriaus Vyšniausko teisinė neliečiamybė. Kiek tokių atvejų gali tik daugėti? Pokalbis su Generaline prokurore Nida Grunskiene.

Po poros metų mokyklose vaikai, kaip pirmosios užsienio kalbos, galės mokytis ispanų. Ji atsiras greta kitų jau dabar mokyklose mokomų anglų, prancūzų ir vokiečių. Tuo metu tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Lietuvos valdžia ragina mokyklas mažinti rusų kalbos mokymą ir ją keisti kitomis kalbomis. Kaip toliau konstruojama kalbų mokymo mokyklose politika? Diskusijoje dalyvavo Ignas Gaižiūnas Švi...

Sukanka 35 metai nuo tada, kai rankomis į gyvą eilę susikibo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. LRT radijo korespondentai Taline, Rygoje ir Vilniuje kalbina Martą Tarmaką, Romualdą Ražuką ir Angonitą Rupšytę.

Per pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjų pagalbos prireikė beveik 19 tūkst. šalies vaikų. Prasidėjus rudeniui ir naujiems mokslo metams, situacija gali dar - sako psichologai ir vaikų teisių gynėjai. Pokalbyje dalyvauja „Vaikų linijos“ psichologė daktarė Jurgita Smiltė Jasiulionė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai Lietuvoje trūksta 650 mokytojų. Kodėl jų trūksta ir ką darys mokyklos, neradusios pedagogų? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė ir SMSM viceministras Ignas Gaižiūnas.

Nevyriausybinės organizacijos sako, kad pagalbos mastai ukrainiečiams mažėja, bet poreikis tai auga. Žmonėms elektra įjungiama tik keturioms valandoms per dieną, ne visi turi galimybę pasigaminti šilto maisto. Kaip gyvena ukrainiečiai, dėl karo priversti palikti savo namus, bet tebesantys Ukrainoje?

Čikagoje prasideda Demokratų suvažiavimas, kuriame Kamala Harris oficialiai bus paskelbta partijos kandidate prezidentus. Kokios jos galimybės įveikti respublikoną Donaldą Trumpą?

Lietuvos gyventojai išlaidauja daugiau, noriau leidžia pinigus prekybos centruose ir pramogoms, taip pat pirmąjį metų pusmetį mažiau išleido Lenkijoje, rodo tyrimų duomenys. Pagal juos aiškėja, kad tiek Lenkijoje atliktų mokėjimų skaičius, tiek mokėjimų vertė sumažėjo maždaug penktadaliu. Kodėl lietuviai vis rečiau suka apsipirkti į Lenkijos prekybos centrus ir kaip tai vertina patys lenkai? Pokal...

Žmonės su negalia sako, kad jiems labai sunku gauti asmeninio asistento paslaugas, o ir pačių asistentų labai trūksta. Kaip veikia ši sistema?

Ar iki numatomos datos, rugpjūčio 19 dienos Lietuva pateiks Europos Komisijai reikalaujamas eurokomisarų kandidatūras?

Lietuva su keturiais medaliais Paryžiaus olimpinių žaidynių bendrojoje įskaitoje užėmė 70-ąją vietą. Tuo metu Latvija ir Estija medalių neiškovojo. Kokios buvo vakar pasibaigusios Paryžiaus olimpinės žaidynės? Pokalbyje dalyvavo Paryžiaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja Viktorija Senkutė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LRT sporto žurnalistė Dovilė Šeduikytė.

Sukanka 4 metai, kai Aliaksandras Lukašenka po suklastotų prezidento rinkimų išlaikė valdžią Baltarusijoje, tūkstančius demokratijos reikalaujančių protestuotojų susodino į kalėjimus, kitaip represavo, šimtai tūkstančių žmonių buvo tiesiog priversti palikti šalį. Viena jų – tuomet prezidento rinkimus laimėjusi, dabar Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Jos in...

Lietuva džiaugiasi disko metiko Mykolo Aleknos iškovotu sidabro medaliu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Kokios Mykolo perspektyvos ir apskritai – kaip keičiasi disko metimo rungtis?

Jau keletą mėnesių įmonės, ūkininkai ir gyventojų bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą iki 500-ų kilovatvalandžių talpos individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Ar po audrų ilgai užtrukus elektros energijos atkūrimui suskubo naudotis parama?

Rugpjūtis - paskutinis mėnuo užsiregistruoti į rudenį pradėsiančias veikti karo komendatūras. Taip pat nuo rugpjūčio pirmosios paskelbta registracija į pasirengimo dienai „X“ bei dronų operatorių kursus.

Kelerius metus Lietuvoje gyvenusi baltarusių opozicijos atstovė Olga Tiškevič grįžo į Baltarusiją ir interviu režimo žiniasklaidai Lietuvoje veikiančią baltarusių opoziciją apibūdina kaip grėsmę Minskui. Ar Lietuva geba patikrinti Baltarusijos opozicijos atstovus, kurie, kaip paaiškėja vėliau, tarnauja Aliaksandro Lukašenkos režimui?

Žiniasklaida skelbia, kad Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais baigėsi. Rusija iš įkalinimo įstaigų paleido 16 asmenų. Apsikeitimas kaliniais laikomas vienas didžiausių nuo Šaltojo karo laikų. Jį koordinuoti padėjo Turkijos žvalgyba.

Dėl audros dalis gyventojų neturėjo ne tik elektros, bet ir telefono ryšio, negalėjo naudotis mobiliuoju internetu. Pasak Vyriausybės atstovų, ši audra parodė, kad mobiliojo ryšio bendrovės krizėms galėtų būti pasiruošusios geriau. Kaip tai padaryti?

Ekspertai pastebi, kad technologijomis nesinaudojantiems žmonėms vis sunkiau gauti elementariausias paslaugas, o skaitmeninė atskirtis nemažėja. Apklausos rodo, kad Lietuvoje tik kiek daugiau nei trečdalis 65–74 metų amžiaus asmenų naudojasi išmaniuoju telefonu, o daugiau kaip 60 proc. niekada nėra naudojęsi kompiuteriu. Ar skaitmeninė atskirtis jau tampa ir socialine atskirtimi?

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad drauge su ukrainiečių policija neutralizavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos užverbuotą grupę, kaip manoma, rengusią padegimus Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Schemos sumanytojai ketino taikytis į prekybos centrus, degalines, vaistines, turgus Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

Pasieniečiai toliau vis apgręžia migrantus, bandančius į Lietuvą neteisėtai patekti iš Baltarusijos. Tuo metu Baltijos šalys bei Lenkija prašo Europos Sąjungos papildomo finansavimo, kad būtų galima sustiprinti sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugą. Kaip ją dar būtų galima sustiprinti? Pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.