Žinių radijas

1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas ir paskelbtas įstatymas „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“ (Zaręczenie wzajemne Obojga Narodów). Šis dokumentas tapo svarbiu 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos papildymu. Jis garantavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) lygiateisiškumą bendroje valstybėje, numatė vienodą Lietuvos ir Lenkijos atstovų skaičių karo ir iždo komisijose bei užtikrino LDK iždo...

Kiekvienas augintinis turi savų poreikių, kuriuos svarbu suprasti dar prieš jam atsirandant mūsų namuose. Tinkama priežiūra apima ne tik subalansuotą mitybą ir kasdienį užimtumą, bet ir profilaktinius sveikatos patikrinimus bei gebėjimą laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius. Veterinarijos mokslas sparčiai žengia į priekį, todėl šiandien augintiniams prieinami vis pažangesni diagnostikos ir gyd...

Kilus karui, pandemijai ar kitai krizei, žmonės ieško atsakymų, tačiau ne visada pasitiki tais, kurie juos pateikia. Nežinomybė tampa palankia terpe sąmokslo teorijoms, o nepasitikėjimas institucijomis gali turėti ir labai konkrečių pasekmių – nuo atsisakymo laikytis saugumo rekomendacijų iki pavojingų sprendimų. Kodėl krizių metu sąmokslo teorijos tampa tokios patrauklios? Apie tai laidoje „Emoci...

Laidoje dalyvauja dainininkas, kontratenoras ir kultūros prodiuseris Vaidas Bartušas.

Šį kartą laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis ir psichoterapeutas Olegas Lapinas kalbasi apie konfliktus poroje. Dažnai grįžtame namo pavargę ir tikimės ramybės, tačiau susiduriame su dar vienu konfliktu. Olegas Lapinas paaiškina, kodėl ginčai ima suktis užburtu ratu: vienas atsitraukia, kitas pakelia balsą, o abu įsitikinę, kad konfliktą pradėjo partneris. Pasak psichoterapeuto, konfli...

Laidoje dalyvauja analitikos bendrovės „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus ir Žmogaus studijų centro prezidentas, žurnalo „Psichologija Tau“ vyriausiasis redaktorius dr. Gintaras Chomentauskas. Laidą „Informacijos anatomija“ remia Medijų rėmimo fondas.

Prancūziją krečia protestai, kuriuose susipina nepasitenkinimas augančiomis pragyvenimo išlaidomis, valdžios ekonomine politika ir socialine nelygybe. Dalis demonstracijų peraugo į smurtinius susirėmimus. Kodėl prancūzų nepasitenkinimas vėl veržiasi į gatves? Ar tai tik socialinis pyktis, ar ir gilėjančios politinės krizės ženklas? Ir kokių pasekmių neramumai gali turėti visai Europai? Laidoje dal...

Vyriausybė penktadienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektams ir teiks juos Seimui. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Europos Sąjungos valstybėms taikomą 3 proc. Mastrichto kriterijų. Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba...

Kodėl žmonės susilaukia vis mažiau vaikų? Kas lemia sprendimą turėti vaikų arba jų neturėti? Ar finansinės paskatos iš tiesų gali išspręsti mažo gimstamumo Lietuvoje problemą? Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje diskutuojame apie gimstamumą ir jo skatinimo priemones. Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė, ekonomistė dr. Eglė Stonkutė ir Vilniaus universiteto Filo...

Elektros kainos išlieka vienu svarbiausių iššūkių verslui, o vilčių, kad jos sugrįš į ankstesnį lygį, vis mažėja. Nors energetikos rinka stabilizavosi, energijos poreikis auga, todėl įmonėms tenka ieškoti būdų, kaip suvaldyti išlaidas ir išlikti konkurencingoms. Ar verslas gali tikėtis elektros kainų mažėjimo artimiausiais metais? O gal teks prisitaikyti prie ilgalaikės brangesnės energijos realyb...

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Socialinių mokslų centro vadovė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.

Gargžduose atliktas eksperimentas parodė stulbinantį pokytį: švietimą papildžius patikrinimais, įspėjimais ir baudomis, plastiko konteinerių užterštumas mišriomis atliekomis smarkiai sumažėjo. Ar tai reiškia, kad dešimtmečius kalbant apie rūšiavimą mums trūko ne informacijos, o kontrolės? Kiek tokia kontrolė galėtų būti veiksminga kasdieniame gyvenime? Laidoje dalyvauja viešosios įstaigos „Gargždų...

Dietistė Vaida Kurpienė į Balį leidosi su vyru ir draugų kompanija. Tačiau ji prisipažįsta, kad keliauja įvairiai – su vaikais, viena ar tik su vyru. Pasak jos, skirtingos kelionės leidžia naujai pažvelgti į santykius, o kartais verta tiesiog pasinaudoti pasitaikiusia galimybe, net jei aplinkybės nėra tobulos. Laidoje dietistė pasakoja, kaip geriau jaustis skrydžio metu. Pasirodo, skrendant mūsų o...

Kai darbas atspindi tai, kas esi iš tikrųjų, grįžus namo nereikia tapti kitu žmogumi. Gyvenimas ir darbas – ne dvi atskiros erdvės, o vienas vientisas kelias. Laidoje dalyvauja televizijos ir renginių vedėja, nuomonės formuotoja Indrė Kavaliauskaitė.

Laidoje dalyvauja teatro ir kino aktorė Nijolė Narmontaitė.

Šiemet Lietuvoje fiksuojama daugiau kreipimųsi dėl patalpose užsiveisusių graužikų, o jų keliama problema – ne vien sugadinti maisto produktai ar apgraužti laidai. Graužikai gali platinti užkrečiamąsias ligas, todėl svarbu žinoti, kada kyla reali rizika užsikrėsti ir kaip saugiai tvarkyti jų paliktus pėdsakus. Kodėl pelės pasiekia net viršutinius daugiabučių aukštus? Kaip jos patenka į butus ir ko...

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovas – „Žinių radijo“ savininkas, verslininkas ir šios laidos autorius Augustinas Rakauskas. Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios...

Rudenį keliuose vis dažniau susiduriame su lietumi, šlapia kelio danga, balomis, rūku, o netrukus – ir šlapdriba. Kaip šios rudeniškos sąlygos didina vairavimo riziką? Ką lengvųjų automobilių vairuotojams svarbu žinoti važiuojant šalia sunkiasvorio transporto? Laidoje dalyvauja „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas.

Laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, priklausomybių tyrinėtoja, praktikuojanti psichologė Aušra Norė.

Kada antrosios pusės paieškos po 60-ies gali tapti pernelyg sudėtingos? Kokį gyvenimo bagažą tokio amžiaus žmogus atsineša į naujus santykius? Kokias ne tik psichologines kliūtis sukuria amžius? O gal brandus amžius suteikia ir privalumų ieškant partnerio? Ką daryti nusprendus įveikti šias kliūtis ir suteikti sau dar vieną galimybę užmegzti artimą ryšį? Laidoje dalyvauja dramos terapeutas Mindauga...

Apie Tauro skulptūrą Kaune ir jos idėją pasakoja skulptūros autorius Tadas Vosylius. Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja gydytoja akušerė-ginekologė, Lietuvos privačių akušerių ginekologų draugijos pirmininkė Violeta Jonaitienė ir klinikos „Andromeda“ gydytojas urologas, seksologas, psichoterapeutas, Privačių urologų draugijos prezidentas Ramūnas Kerpauskas.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos: M. Omerio „Deginanti manija“ – makabriškų paslapčių kupinas trileris; A. Surminskio „Senoji Rytų Prūsija“ – netikėtai atrastų nuotraukų albumas; P. Chodron „Kai viskas griūva“ – išmintis sunkiomis akimirkomis; A. Levi „Teo iš Goldeno“ – istorija, primenanti apie žmogiškojo ryšio galią; C. Bastone „Pažadėk man saulę“ – kas nutinka, kai pažadi gyventi toliau.

Vilnius – Lietuvos sostinė. Visi žinome miesto įkūrimo legendą apie Gedimino sapną. Ar valdovas iš tiesų sapnavo geležinį vilką, ne taip svarbu. Svarbiau tai, kad Vilnius tapo europietišku, savarankišku miestu, kuriame sugyveno ar bent bandė sugyventi įvairių profesijų ir religinių bendruomenių žmonės. Miestas išgyveno ir pakilimus, ir nuosmukius, karus, ligas bei okupacijas. Kaip istorija formavo...

Apie Vilniaus Stiklo kvartalo išskirtinumą pasakoja menininkė, dizainerė ir parodų kuratorė Julija Janus. Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.