Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Kun. Gabrielių Satkauską veikiausiai žino tie, kuriems teko atsidurti vienoje didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų – Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose ir išgirsti nerimą keliančią diagnozę. Pažinčiai užmegzti nėra išankstinių sąlygų: nereikalaujama krikšto pažymėjimo ir išpažinties, net nebūtina užeiti į ligoninės koplyčią. Gali būti užkalbin...

Pristatoma ir komentuojama anglų poeto W. H. Audeno poema „Esamuoju laiku: Kalėdų oratorija“, sukurta Antrojo pasaulinio karo metais. Visiems gerai pažįstami bibliniai personažai, kalbantys šių dienų kalba, skrieja savo orbitose aplink tylų poemos centrą – kūdikėlį Kristų. Kiekvienas jų mėgina atsakyti į klausimą: ką daryti su tuo išskirtiniu įvykiu mūsų nepanašumo, nerimo ir kūno sąlygomis? Chora...

Berniukai vyskupai – kalėdinis „princo ir elgetos“ variantas Katalikų Bažnyčioje. Pasakojama apie senąsias Kalėdų tradicijas. Kelis šimtmečius Vakarų Europos katedrose gyvavo paprotys per Kalėdų šventes į vyskupo sostą pasodinti vieną iš „klapčiukų“, mažamečių altoriaus tarnų. Buvo sugalvotas smagus ir žavingas vaistas nuo bažnytinio pasipūtimo, puikybės, kvailos garbėtroškos. Ved. Julius Sasnausk...

Tomas Venclova: „Turbūt vienas iš pačių pirmųjų atsiminimų mano gyvenime – kaip vokiečiai numušė rusų lėktuvą. Taip susideda, kad dabar jau gyvenimas eina aiškiai prie galo, bet paskutiniai atsiminimai, matyt, irgi siesis su karu.“ Poetas kalba apie karą Ukrainoje, du simetriškus režimus – Hitlerio ir Putino, propagandos suvedžiotą visuomenę, neišsipildžiusius lūkesčius, kad Rusija pasikeis, ir vi...

Iš kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ septintojo numerio radijo pokalbiui parinkta tema, rodos, panardina į pačią adventinės tamsos gelmę, nes pokalbis suksis apie mirtį. Nors iki Kalėdų šviesos laiko liko ne taip ir daug, niekaip nepavyks išvengti mirties temos, kai vos už kelių šimtų kilometrų siaučia gyvybes glemžiantis karas. Tačiau šiandieninis pokal...

Gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, galėdami išvykti kur panorėję ir sugrįžti atgal į tėvynę, aplankę turistų ir piligrimų pamėgtas vietas, retai susimąstome, kokią reikšmę sovietų okupacijos metais mūsų valstybei turėjo dvi koplyčios, įkurtos lietuvių katalikų rūpesčiu Vašingtone ir Vatikane. Naujausiais tyrimais ir įžvalgomis dalijasi menotyrininkė, Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. La...

Vaikščiojanti meilė, mūsų širdžių monsinjoras, antrasis Vaižgantas, atstumtųjų Prometėjas, aukštųjų idealų riteris, toks vienintelis... Ir dar, ir dar, ir dar. Tai vis apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Susidėliotų normali litanija, lyg šventajam. Kažkada atrodė persistengta, per daug nusaldinta. Ir pats kunigas, kiek galėdamas, kratėsi gėlių ir aplodismentų, o klausiamas apie savo populiarumo...

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja, jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarcho Kirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais...

Šiandieninės laidos tema gali nuskambėti labai neįprastai – pramanai. Iš pirmo žvilgsnio šis žodis gali pagrįstai atrodyti turįs tam tikrą neigiamą atspalvį, tad juo labiau įdomu pakviesti mokslininką, kuris šiam dalykui paskyrė ištisą knygą, pavadintą „Pramanų fenomenologija“. Ją Lietuvoje neseniai išleido leidykla Hubris. Taigi laidos svečias – Honkongo kiniškojo universiteto filosofijos profeso...

1922 m. lapkričio 10-ąją galima laikyti oficialių Vatikano valstybės ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių pradžia, kai popiežius Pijus XI pripažino atkurtą Lietuvos valstybę de jure. Istorikai pabrėžia politinę šių santykių svarbą ką tik iš Rusijos imperijos priespaudos išsivadavusiai Lietuvai. 1927 m. pasirašytas Apaštalų Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatas nustatė Bažnyčios ir val...

Lenkų rašytojo Stanislawo Lemo „Robotų pasakas“ aptaria Ugnė Kabelkaitė, Nikodem Szczyglowski ir Donatas Puslys. Redaktorius Vladas Liepuonius

Pokalbis su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite, ką tik išleidusia esė rinkinį „Džiaugsmynas“. Redaktorius Julius Sasnauskas

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio autorių pokalbiui „Mažojoje studijoje“ pakvietėme VU Istorijos fakulteto profesorę dr. Mariją Drėmaitę, nuosekliai tyrinėjančią XX a. architektūros istoriją ir paveldą, taip pat lietuviškąjį modernizmą. Šį kartą Marijos Drėmaitės straipsnis „Naujajame Židiny...

Kultūra ir religija. Tikybos mokytojų trūkumas Ar viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie tikybos mokytojų trūkumą liečia tik tam tikras vyskupijas ir galbūt tik didžiuosius miestus? Jeigu mokytojų trūksta, kokios to trūkumo priežastys? Apie tikybos pamokos „virtuvę“, kurią sudaro kelios dedamosios: šeimų religinė patirtis, mokyklos administracijos ir visuomenės požiūris, mokytojo pasirengim...

Laida skirtia prisiminti ilgametį „Mažosios studijos“ bičiulį ir talkininką Liudviką Jakimavičių (1959–2022). Redaktorius Julius Sasnauskas

Ukrainiečių rašytojo Andrijaus Liubkos romaną „Karbidas“ aptaria Viktorija Ivančenko, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius. Redaktorė Gabrielė Gailiūtė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje „Naujasis Židinys-Aidai“ skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis aktualią atminties kovų temą ir jos ryšį su vadinamaisiais kultūriniais karais. Laiško autorius, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas šiandien vieši prie Naujojo Židinio, o jį kalbina „Mažosios...

Vargu bau kas nors iš Rozalimo parapijos tikinčiųjų dar tikėjo, kad pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais pavogta Dievo Motinos skulptūra kada nors sugrįš į Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią. Ir vis dėlto laimingo atsitiktinumo, o tūlas pasakytų Dievo apvaizdos ir karštų parapijos tikinčiųjų maldų bei atkaklumo dėka, po trisdešimties metų Marija sunkiai, tačiau sugrįžo namo. Istor...

Kartu su nueinančia vasara netekome ir Prano Morkaus, „Mažosios studijos“ bendradarbio ir bičiulio. Jo talentas ir darbštumas padėjo kurti ir auginti mūsų studiją. Jam prisiminti ir padėkoti iš „Mažosios studijos“ archyvo skambės P. Morkaus sukurta radijo kompozicija „Du prisikėlimai“. Ši laida 2007 m. pelnė „Pragiedrulių“ konkurso apdovanojimą kaip geriausia radijo laida. Parengė Julius Sasnauska...

Jogilė Ulinskaitė, Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ir Ugnė Kabelkaitė aptaria Ismail Kadaré romaną „Pakirstas balandis“ (Tyto alba 2001 m., vertė Asta Uosytė). Albanijos kalniečių gyvenimą reguliuojantis Kanunas - senųjų papročių, pareigų ir teisių rinkinys - pribloškia savo žiaurumu ir kategoriškumu bei atrodo visiškai svetimas tiek šiuolaikiniam pasauliui, tiek žmogaus prigimčiai apskritai. Tai, ka...

Pasak popiežiaus Prancšikaus, „tradicija nėra muziejus, tikroji religija nėra šaldymo kamera, o doktrina auga ir vystosi kaip medis, kuris išlieka tas pats, eidamas didyn ir nešdamas vis daugiau vaisių." Archyvinėje laidoje filosofas Povilas Aleksandravičius, Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas, aptaria krikščioniškosios tapatybės poslinkius ir naujas gaires Bažnyči...

Vasara – ir turistų, ir piligrimų mėgstamiausias laikas. O jauniausias Lietuvos piligrimų centras – Vilniaus arkivyskupijos – turi ką pasiūlyti tiek vieniems, tiek kitiems. Pokalbis su šio centro vadove Lina Šapauskiene bei bendradarbėmis Emilija Karčevska ir Vilija Tauraite. Redaktorė Jūratė Kuodytė

Laida iš ciklo „Prie Naujojo Židinio“. Ką tik pasirodžiusiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje Naujasis Židinys-Aidai skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis vieną labiausiai rūpimų karo Ukrainoje temų – Šv. Sosto laikyseną, popiežių pasisakymus ir vadinamąją teisingo karo doktriną. Laidoje dalyvauja Laiško autorius, istorikas Arūnas Streikus, tyrinėjantis Kat...

Kunigas Valdemaras Lisovskis yra vienas iš nedaugelio dvasininkų, kurie rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Jo tarnyste džiaugėsi Norvegijos lietuviai, trumpam sugrįžus į tėvynę – Vilniaus Gailestingumo šventovės parapijiečiai, o šiandien jo jau laukia pažintis su Bruklino katalikais Jungtinėse Valstijose. Pokalbis apie tai, kuo ypatinga yra sielovada užsienyje, kokie tikinčiųjų lietuvių poreiki...

Kunigas Valdemar Lisovskij yra vienas iš nedaugelio dvasininkų, kurie rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Jo tarnyste džiaugėsi Norvegijos lietuviai, trumpam sugrįžus į tėvynę – Vilniaus Gailestingumo šventovės parapijiečiai, o šiandien jo jau laukia pažintis su Bruklino katalikais Jungtinėse Valstijose. Pokalbis apie tai, kuo ypatinga yra sielovada užsienyje, kokie tikinčiųjų lietuvių poreikiai...