Gamta – visų namai

Dzūkijos šiluose ypatingas Vėlinių laikas atsiskleidžia per šilinių dzūkų tradicijas ir kasdienybės įspūdžius. Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja apie Vėlinių šventės prasmę Margionių kaimo gyventojams, kurių bendruomenė vis dar puoselėja senovinius papročius. Šventojo Huberto diena primena apie gilias medžioklės tradicijas Europoje, kurias Lietuvoje pažįsta tik retas, galbūt todėl jos Lietuvoje...

Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas, juk gyvename ne žmonių sugalvotose, o gamtos sukurtose sąlygose. Gamtos tyrimo centro mokslininkas, geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas pasakoja, kaip klimato kaita veikia žemės gelmes, aiškina, kodėl karstinių įgriuvų ateityje tik daugės ir kokiame Lietuvos regione vanduo – skaniausias. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis aiškina, kodėl plačiažnyplius vėžius sunku veisti, kokiu būdu į Lietuvą atkeliavo invaziniai vėžiai ir primena, kad nuo spalio 16 d. visose upėse yra draužiamas vėžių rūšių gaudymas, išskyrus invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima visus metus. Aplinkosaugininkė Akvilė Jagučinskytė, kalbėdama apie antrinį vandens panaudojimą...

Geologines keliones organizuojantis, geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus kviečia tyrinėti Kaišiadorių apylinkes, pabrėždamas ledynų suformuotus gamtos objektus, ypač Strošiūnų teriologinį draustinį. Aplankius Strošiūnų teriologinį draustinį, Kaišiadorių savivaldybės ekologas, gamtininkas Vidmantas Malinauskas pasakoja apie saugomas didžiąsias miegapeles, kurios ruošiasi žiemos miegui. Ornitolo...

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus. Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina. Laidoje diskutuojama a...

Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ryškiai žalias Kauno marių vanduo, sukėlė diskusijas dėl galimos cheminės taršos ar vandens žydėjimo. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pastebi, kad vandens telkinių eutrofikacija yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų. Specialistai įspėja nesimaudyti žydinčiose Kauno mariose. Ved. Selemon...

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas? Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių? Geniai ruošiasi nakvynės vietas. V...

Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena iš knygų apie Lietuvos drugius, autorių, aiškina, kodėl drugiai yra margi. Taip pat primena, kad nors šiuo metu gamtoje vis dar šilta, vabzdžių aktyvumas gali būti apgaulingas – ne visada tai reiškia naują kartą. Šiuo metu prasideda didžioji rudeninė migracija – pro Lietuvą keliauja daugybę paukščių, tarp jų ir gervės, kurios telkiasi į pulkus. Ventės rage ornitol...

Žinomas fotografas, leidėjas, miškininkas Romualdas Barauskas aiškina, kiek karšta vasara turi įtakos tauriesiems elniams, juk laikas jų rujai, o tam reikia ypatingų sąlygų. Ar elniai Lietuvoje per paskutiniuosius dešimtmečius tapo dominuojančiais žvėrimis? Tęsiame pokalbį su gamtos tyrėju Broniumi Šablevičiumi, kuris ragina stebėti ir pažinti gamtą, rinkti duomenis, kurie vėliau galėtų būti naudi...

Gamtos tyrimų centro vyriausias specialistas Eduardas Budrys aiškina širšių ir širšuolų vaidmenį gamtoje,pasakoja, kaip jos ginasi, kodėl pirmos niekada neįgels. Pataria, kaip jų saugotis. Mokslininkas Bronius Šablevičius kviečia diskutuoti, kas turėtų rašyti gamtos stebėjimų dienoraščius – specialistai, dirbantys rezervatuose ar parkuose, ar miškininkai, mokytojai ar gamtos mylėtojai. Ved. Selemo...

Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus edukacijų skyriaus vedėja Lina Marmaitė dalijasi įžvalgomis apie gamtos pažinimo ugdymą. Ji akcentuoja, kad mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikai mokosi mylėti gamtą – svarbu ir tėvų indėlis. Taip pat diskutuojama apie metodikų bei vadovėlių trūkumą šioje srityje, nes kiekvieno vaiko gebėjimai skiriasi. Paulius Čeponas, Dzūkijos ir Suvalkijos saugomų t...

Jėgas ir riebaliukų atsargas gyvūnai kaupia, dažniausiai ne tik žiemai, kiek rujos ar vestuvių metui, nes tai reikalauja labai daug pastangų. "Visą mėnesį elniniai žvėrys aktyviai konkuruoja, tad, po rujos būna išsekę" - sako biologas Eugenijus Tijušas. Pakeistos Medžioklės Lietuvoje taisyklės ir atšauktas, taigi – panaikintas tauriųjų elnių sumedžiojimo limitavimas, taip pat pailgintas šių elnių...

Kuršių nerija yra unikalus pusiasalis, garsėjantis ne tik įspūdingomis smėlio kopomis, bet ir biologine įvairove. Jau dabar matyti, kad kormoranų išdžiovintuose pušynuose puikiai auga lapuočiai, taip pat kormoranų dėka, galime didžiuotis sparčiausiai Europoje augančia jūrinių erelių populiacija. Tačiau įdomus dalykas - kodėl Kuršių nerijoje nėra avilių, kodėl nelaikomos bitės? Medkopio šventė vyks...

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, įsikūrusi Verkių dvaro sodyboje, saugo ir atkuria regioninių parkų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatina pažintinį turizmą, propaguoja kultūros palikimą, kontroliuoja lankymą ir atlieka tyrimus bei tvarkymo darbus. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Konfiskuoti nelegaliai laikomi augintiniai prižiūrimi laukinių gyvūnų globos centre. Jo vadovė Justina Morkūnaitė pasakoja, kaip pas juos atsidūrė papūgos, kačių hibridai, servalai, makakos. Kodėl ne visi jie ras sau tinkamus namus? Žmonės namuose laiko daugybę įvairiausių gyvūnų. Dažnai jie yra nelegaliai atgabenti ar paimti, įsigyti neteisėtai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos gru...

Botanikas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kada augalas tampa piktžole, ar ateityje reikės piktožes saugoti. Taip pat pasakoja apie rugius ir jų laukuose augančias piktžoles, tokias kaip rugiagėlės ir raugė, dar rugiuose auga pavojingas grybas – skalsė, kuri gali sukelti apsinuodijimus. Remiantis Žuvinto biosferos rezervato duomenimis, gandrų populiacija Lietuvoje yra arti savo maksimumo, nors jų gyv...

Vasarą keliaujant gamtoje galima sutikti įvairių nuodingų roplių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis su jais. Herpatologas Gerardas Paškevičius, žinomas kaip „Džiunglių žmogus“, primena, kad angis - vienintelis nuodingas roplys Lietuvoje, tačiau dažniausiai jos nuodai nėra mirtini sveikiems suaugusiems žmonėms, o žaltys - nekenksmingas roplys, dažnai sutinkamas vandens telkiniuose. Jis gali plaukti...

Gamtininko Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje baigta XX a. pradžios interjerų restauracija. Tadas ir Honorata Ivanauskai, gyvendamas šioje sodyboje 1927–1970 m., sukūrė turtingą dendrologinę kolekciją. Kaip pasakoja Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmantas Kalesinskas, dėmesio reikalauja ir Honoratos Ivanauskienės asmenybė, kuri yra Montessori ugdymo sistemos pradininkė...

Žmonės ne visada adekvačiai supranta gamtos reikalus. LGGC veterinarijos gyd. Rokas Matevičius: varnos padeda išauginti savo gentainį, tačiau žmonių augintos pelėdos, gali ir neišgyventi. Stumbrininkas Rytas Papšys aiškina, kaip gamtoje išgyvena sužeisti ar susižeidę gyvūnai, kaip sekasi našlaičiams. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laukinių gyvūnų globos centras yra itin svarbi institucija, siekianti padėti į bėdą pakliuvusiems laukiniams gyvūnams. Centro vadovė Justina Morkūnaitė pažymi, kad dalis globotinių sėkmingai sugrįžta į natūralią jų buveinę, o kitiems ieškoma nuolatinių namų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kai kurie gyvūnai neišgyvena dėl per didelių sužeidimų arba dėl to, kad laiku nepavyksta suteikti reikiamos pa...

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes. Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus. Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo ko...

Vasaros mėnesiais į namus miškuose, visus metus buvusius pustuščiais, plūsteli žmonės. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausisis specialistas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad per sezoną vien Labanoro girioje apsilanko keli šimtai tūkstančių lankytojų, kurie vis dar palieka kalnus šiukšlių. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis sako, kad...

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša aiškina apie šienapjūtės metu žūstančius stirniukus, pasakoja, kokie paukščiai peri ant žemės ir pataria įruošti baidymo įrangą. Ar padeda tokios rekomendacijos? Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė pataria keliauti po saugomas teritorijas – nacionalinius, regioninius parkus ir pažinti savo kraštą. Ryto...

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis ne vieną savaitę stebi rudąjį lokį, kuris braido po Lietuvą. O gal net ne vienas. Taip pat su kolegomis medžiotojais gelbsti stirnų jauniklius, kurie šiuo metu slepiasi pievose ir javuose. Gamtos vasara visada prasideda nuostabiai - net tie, kurių daigus ar vaismedžių žiedus nužnaibė gegužės šalnos, pamiršo šias skriaudas ir keliauja po Lietuvą, stebėdami augalus...

Nors žalčiai stebimi vis naujose vietose, kol kas sunku pasakyti, kad tai - šios rūšies būklės pagerėjimo ženklai, - tam reikia dar mokslininkų tyrimų. Tačiau, kodėl kai kurie žmonės bijo roplių ar varliagyvių? Biologas, Džiuglių žmogumi pristatantis Gerardas Paškevičius aiškina, kaip gydyti tariamas baimes ir fobijas. Jeigu miške auga didesnis ąžuolas, uosis, beržas ar alksnis, ant vieno medžio,...