Atrask Lietuvą

„Anykščiuose kultūrinio turizmo pradininku laikomas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Būtent jis 1927 m. atvėrė Antano Baranausko klėtelės, pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus, duris, rūpinosi Jono Biliūno palaikų pervežimu iš Zakopanės į gimtinę, tapo pirmuoju ekskursijų po kraštą organizatoriumi, pirmųjų tekstų įvairiuose leidiniuose publikuotoju ir pan.“, – sako Antano Baranausko ir Antano Vien...

Kavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje? Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio pav...

Salantų kraštas nuo seno garsėja ne tik daktaro Vaclovo Intos akmenų muziejumi ir parku. Garsėja ir Šauklių riedulynu, dar kitaip vadinamu Šauklių kadagynu arba tundra. Kodėl tundra? Todėl, kad Lietuvos rūšinė augalų sudėtis mažame riedulyno gabalėlyje primena šiaurinė tundrą. Salantų regioninio parko ekologė Asta Bagočienė papasakos apie augalus ir gyvūnus Šauklių kadagyne, pakvies laidos klausyt...

Mosėdis – viena seniausių Žemaičių žemės gyvenviečių, kurios vardas pirmą kartą minimas 1253 m. Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose. Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos g...

Tai unikalus muziejus ir parkas, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14 ha slėnyje. Akmenų parko slėnyje yra akmenų lauko ekspozicija su retų medžių ir augalų kolekcija. Kalnelyje – akmeninių skulptūrų skveras. Muziejuje, įsikūrusiame 200 metų vandens malūne, nemažai yra uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, iškasenų, mineral...

Kai XVI a. pradžioje Vilniui iškilo rimtas pavojus, Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras nusprendė statyti gynybinius įtvirtinimus. Kai patys miestiečiai kreipėsi į valdovą, prašydami leidimo statyti Vilniaus gynybinę sieną, abejonių neliko. Pats Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila apjojo miestą ir pažymėjo gynybinės sienos, vartų ir bokštų statybos vietas, ten, kur buvo...

„Archeologo svarbiausias uždavinys yra pasiimti istorinę informaciją, kuri glūdi po žeme. O norint pamatyti tai, kas yra virš žemės, nebūtina būti archeologu“, – sako archeologas dr. Kęstutis Katalynas. Dar 1966 m. buvo pradėti archeologiniai ir architektūriniai Vilniaus gynybinės sienos tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vi...

Būtent Vilkaviškyje 1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas surengė kariuomenės paradą ir paskelbė atsišaukimą pulti Rusiją. Pasakojama, kad laimėjus karą, karvedys žadėjęs Vilkaviškį paversti mažuoju Paryžiumi. Faktas, kad Napoleonas Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletą dienų, anot vilkaviškiečių, svarbus ne tik jiems, bet ir visam pasauliui. Net Levas Tolstojus savo knygose yra tai paminėjęs....

Kelias Kaunas–Jurbarkas gerai žinomas tiems, kas domisi Lietuvos istorija, vertina kraštovaizdį ir miklina kojas vaikščiodami pažintiniais takais. Vingiuojant palei žilą Nemuną atsiveria neišpasakyto grožio vaizdai, pilys ir rūmai, piliakalniai ir bažnytkaimiai bei kitos senovės istorijos kultūros, gamtinės vertybės, menančios praeitus laikus. Su laida užsuksime į Raudondvario ir Jurbarko dvarus....

Privačiame Smalininkų senovinės technikos muziejuje jau yra sukaupta 22 tūkstančiai eksponatų. Tai ne tik ūkį, buitį, amatus, technikos raidą atspindintys eksponatai ir kita senovinė technika, bet taip pat vertingi dokumentai, knygos ir kiti daiktai. Muziejus žinomas tūkstančiams lankytojų, tarp jų specialistams iš kitų šalių. Kas traukia užsukti į šį gyvybingą muziejų? Gal ne tik eksponatų gausa...

Jei kas nors mūsų paklaustų, ar teko kada sutikti škudes - senąsias baltiškąsias avis - daugelis tik pečiais gūžtelėtų. Šioms iš tremties sugrįžtančioms avims ir skirsime pirmąją laidos "Atrask Lietuvą" dalį. Apie tai pasakoja Baltijos labdaros fono "Heifer" prezidentas Arūnas Svitojus, Saldutiškių dvaro valdytojas, auginantis baltiškąsias škudes. Antroje laidos dalyje lankysimės Auštadvaryje, po...

Vieniems patinka žeme keliauti, kitiems - vandenimis plaukti, o yra tokių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be skrydžio. Tad šiandien trauksime į Dariaus ir Girėno aerodromą - didžiausią Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatą. Tai vienas seniausių Europoje veikiantis Aleksoto aerodromas - gyvas istorijos ir kultūros paminklas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės. Laida "Atrask...

Šiandien aplankysime vieną seniausią Vilniaus priemiesčių - Užupį, kurio bendruomenė neseniai atšventė Užupio Respublikos 15-os metų jubiliejų. Norint patektį į šventę, reikėjo pareiti muitinę, dalyvauti akcijose, renginiuose, eitynėse, bendrauti su užupiečiais ir svečiais. Įvairių žmonių teko sutikti - tarp jų ir poetą A. Jonyną.

Šiandien atrasime Panevėžio kraštotyros muziejų, kurio ištakos siekia XX a. pradžią. Jau tuomet privačiuose rinkiniuose esančios kolekcijos buvo jungiamos į vieningą ekspoziciją. Iš pradžių Panevėžio muziejų išlaikė visuomenė. Tai buvo pirmosios Lietuvoje regioninės kraštotyros draugijos nariai ir muziejaus iniciatoriai. Rinkinio pagrindą sudarė steigėjų dovanoti eksponatai. Ką apie šiandieninį Pa...

Rokiškio r., Juodupės seniūnijoje, Ilzenbergo kaime ant kalnelio šalia Ilgio ežero stovi 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko įkurtas Ilzenbergo dvaras. Per ilgus šimtmečius keitėsi savininkai, kol galiausiai jis pateko į matematiko, verslininko Vaido Barakausko rankas. Šiuo metu čia yra rekonstruotas dvaras, parkas ir vystomas vienintelis Baltijos šalyse biodinaminis ūkis. Šakočių k...

Žemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte. Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį. Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos m...

Geologai yra tie žmonės, kurie į Lietuvą žvelgia pro ledynmečius ir skverbiasi dar giliau. Pažinimui ribų nėra. Atrodo, jog tai paprasti smėlynai ar akmenys, tačiau juose glūdi neišsemiami istorijos klodai. Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki I...

Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės. Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuria...

„Jeigu Aukštumalos aukštapelkė yra Nemuno deltos regioninio parko plaučiai, Rusnės miestelis – širdis“, – sako parko rekreacininkas Žilvinas Čėsna. Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.

Geologai yra tie žmonės, kurie į Lietuvą žvelgia pro ledynmečius ir skverbiasi dar giliau. Pažinimui ribų nėra. Atrodo, jog tai paprasti smėlynai ar akmenys, tačiau juose glūdi neišsemiami istorijos klodai. Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki I...

Žemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte. Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį. Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos m...

Rokiškio r., Juodupės seniūnijoje, Ilzenbergo kaime ant kalnelio šalia Ilgio ežero stovi 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko įkurtas Ilzenbergo dvaras. Per ilgus šimtmečius keitėsi savininkai, kol galiausiai jis pateko į matematiko, verslininko Vaido Barakausko rankas. Šiuo metu čia yra rekonstruotas dvaras, parkas ir vystomas vienintelis Baltijos šalyse biodinaminis ūkis. Šakočių k...

„Jeigu Aukštumalos aukštapelkė yra Nemuno deltos regioninio parko plaučiai, Rusnės miestelis – širdis“, – sako parko rekreacininkas Žilvinas Čėsna. Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.

Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės. Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuria...