Vienkartinė planeta

Sovietmečiu durpės buvo labai dažnai naudojamos kolūkiuose: kaip kuras, kraikas gyvuliams ir netgi pieno šaldymui, nes jos gerai izoliuoja šilumą. Dėl to Lietuvoje ne viena aukštapelkė buvo nusausinta ir paversta durpiniu karjeru. Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje durpių tiek nebereikėjo, tad daugelis karjerų buvo apleisti ir virto dykromis, apaugo miškais. Api...

Elektromobiliai, rūbai iš antrų rankų ir tik augalinis maistas tiek ekrane, tiek už jo – taip tvarumo kino aikštelėje siekė ir Lietuvoje populiarumo sulaukęs švedų serialas „Young Royals“. Pasak „Netflix“, tai pirmas jų projektas šiaurės šalyse, turėjęs tvarumo koordinatorę ir bendras produkcijos anglies dvideginio emisijas sumažinęs 47 proc. „Negali tikėtis, kad visiems tai atrodys geras sumanyma...

Nauja taršių automobilių kontrolės tvarka sukėlė nemažą vairuotojų pasipiktinimą, ją suskubta taisyti. Tuo metu oro taršos poveikį sveikatai tyrinėjanti mokslininkė dr. Rūta Aldonytė džiaugiasi aktyvesnėmis kontrolės priemonėmis. Kita vertus, ji atkreipia dėmesį į tai, jog orą teršia ne tik išmetamieji vamzdžiai, bet ir dylančios padangos, o tai aktualu ir elektromobilių atveju. Autorė Inga Janiul...

Dar prieš gerą dešimtmetį alternatyvos gyvulinės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Pirmąkart laboratorijoje iš gyvulių kamieninių ląstelių užauginta mėsa pristatyta kaip ateities sprendimas, kaip mažinti taršios gyvulininkystės pramonės poveikį aplinkai ir spręsti etinius klausimus, susijusius su gyvūnų gerove. Visgi, pastaraisiais metais entuziazmas kiek sumažėjo – nors jau yra pat...

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai. Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis t...

Banguolė Žalnieriūnaitė - žmogus, savyje talpinantis susidomėjimą tiek pelkės įvaizdžiu lietuvių pasaulėžiūroje, tiek pelkės gyvūnija. Ji kilusi iš Šepetos, kur kažkada plytėjo didžiulė ir vertinga pelkė, tarpukariu jai suteikti draustinio statusą siūlė Tadas Ivanauskas, kiti mokslininkai išsamiai ištyrė bei aprašė pelkės augaliją. Bet jau daug dešimtmečių čia veikia durpynas - jo istoriją Banguol...

Psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė gamtos ir miško terapijos užsiėmimus veda nuo 2019-ųjų. Ji sako, kad ši praktika padeda pasinerti į tam tikrą tyrinėjančią būseną, būdingą vaikams, taip pailsinti protą. Tuo metu vaikų gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė pastebi, kad vaikams buvimas gamtoje visų pirma svarbus dėl to, jog atitraukia juos nuo ekranų ir mažina žalingą ekranų poveikį. Abi j...

2023-ieji į istoriją įėjo kaip dirbtinio intelekto proveržio metai. Prie to stipriai prisidėjo kalbos modelio „chatGPT“ sėkmė visame pasaulyje. Tai paskatino technologijų įmones labiau įnikti į šią sritį, o kartu iškėlė klausimų, kokį poveikį dirbtinio intelekto vystymas turės aplinkai, mat tam reikalingi duomenų centrai sunaudoja gerokai daugiau energijos nei įprasti įrenginiai informacinių techn...

Šiemet prie Europos klimato pakto prisijungė 16 naujų ambasadorių. Tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti gyventojus, bendruomenes ir organizacijas prisidėti siekiant klimatui neutralios Europos iki 2050 m. Dauguma jų moterys – bendruomenių aktyvistės, mokslininkės, žurnalistės ir menininkės, veikiančios aplinkosaugos srityje ir galinčios įkvėpti svarbiems pokyčiams. „Mano tikslas yra parody...

Daugiau nei trečdalis Vilniaus namų ūkių turi maisto atliekoms skirtus kibirėlius ir oranžinius maišelius. Surinktas atliekas planuojama perdirbti kambarinių musių lervų pagalba, o kas su jomis daroma šiuo metu? Kaip likę gyventojai bus skatinami rūšiuoti? Autorė Inga Janiulytė-Temporin Algirdo Blazgio nuotraukoje - iš mišraus komunalinių atliekų srauto rankomis atskirti maisto atliekų maišeliai

Sausio pabaigoje šimtais traktorių ir miškovežių į Vilnių protestuoti suvažiavę žemdirbiai iš Vyriausybės sulaukė pažadų spręsti jų iškeltas problemas. Dalis ūkininkų reikalavimų tiesiogiai susiję su aplinkos apsauga – įpareigojimu atkurti daugiametes pievas, laikytis nustatytų vandens telkinių apsaugos juostų ir su planuojama saugomų teritorijų plėtra. „Yra tų paukščių! Atvažiuokit pas mus pavasa...

Šiemet Kauno rajone, prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pradėjo veikti Laukinių gyvūnų globos centras. Jame dirba 13 žmonių, jie teikia medicininę pagalbą sužeistiems ir nusilpusiems laukiniams gyvūnams, laikiną globą iš žmonių ir zoologijos sodų paimtiems gyvūnams. Iki šiol šią paslaugą valstybei dažniausiai teikdavo privati gyvūnų prieglauda. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Apl...

„Jei patyrinėtume pastaruosius 200 metų, žmonijos raidos pažanga išties nuostabi. Žmonės moka skaityt ir rašyti, mergaitės eina į mokyklą, vaikai yra paskiepyti, gyvename dvigubai ilgiau“, – sako Anna Rosling Ronnlund, didžiųjų duomenų analizės ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos. Kartu su savo vyru Ole Rosling ir jo tėvu, statistikos mokslo žvaigžde Hansu Roslingu (1948-2017) ji parašė pasaulin...

Kauno technologijos universiteto mokslininkas Florianas Rabitzas tyrinėja, kaip tarptautinės institucijos reguliuoja naujas ir daug prieštarų keliančias technologijas. Tarkim saulės spinduliuotės valdymas vardan klimato kontrolės, genų inžinerija nykstančių rūšių išsaugojimui ir asteroidų kasyba siekiant užsitikrinti retų metalų išteklius. Politikos mokslų daktaras pastebi, kad dažnai reguliavimas...

Vis daugiau žmonių, siekiančių pakeisti vartojimo įpročius, metų pradžioje imasi iššūkių – pavyzdžiui, visus metus nepirkti nieko, išskyrus tai, kas būtina (šis iššūkis internete dar vadinamas „No-Buy Year“). Ekspertai sako, kad tokios iniciatyvos sveikintinos, tačiau būtina įsivardinti, ko norime jomis pasiekti, kad pokytis nebūtų trumpalaikis. KTU profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis priduria...

Įprastai paskutinėje metų laidoje mes apžvelgiame tai, ką pavyko sukurti įdomiausio per metus. Bet šių metų laidą norėjome padaryti kiek kitokią. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje ir pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis laidos klausytojai, pašnekovai ir vedėjos. Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina Panto Tūkstančiai galakti...

Pasibaigus klimato konferencijai Dubajuje, kviečiame nusikelti į Estiją. Čia „Penktadienių už ateitį“ („Fridays for Future“) aktyvistai stojo į kovą teisme prieš naują iškastinio kuro projektą - skalūnų alyvos gamyklą. Kartu domimės, kaip aktyvistų kova ir apskritai perėjimas į švarią energetiką veikia degiųjų skalūnų pramonės darbuotojus Ida Virumos regione, kur daugiausiai susitelkę rusakalbiai...

Jau ne pirmą dešimtmetį mokslininkai ir institucijos suka galvą, ką daryti su plastiko atliekų kalnais. Europos Sąjungoje beveik pusė tokių atliekų sudeginama, o trečdalis surenkama perdirbimui, iš kurių pusė išvežama į kitas šalis, kur jų likimas apskritai neaiškus. Todėl daug vilčių dedama į bioplastiką – ypač į aplinkoje suyrančias medžiagas, gaminamas iš biomasės. Europos Komisija remia jų tyr...

Grožio pramonė kasmet sparčiai auga. Prie to prisideda ir socialiniuose tinkluose itin populiarios tendencijos, skatinančios vartoti ir pirkti daugiau kosmetikos produktų. Tiesa, įprastai vidutinis vartotojas jų turi apie 40, bet kasdien vartoja vos 5. Tad nenuostabu, kad grožio pramonė taip pat yra ir viena didžiausių teršėjų – pakuotės, dažniausiai plastikinės, sudaro 70 proc. pramonės atliekų....

Liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas šiemet masiškai užpuolė Lietuvos eglynus ir sukėlė naują politinių diskusijų bangą apie miškų valdymą ir apsaugą. Šis pusės centimetro dydžio vabalas – tik viena iš miškuose sutinkamų kinivarpų, bet geriausiai pažįstama. Miškininkai jį laiko pavojingiausiu medžių liemenų kenkėju, kurio apniktas egles būtina iškirsti ir išvežti. Bet entomologai sako, kad š...

Ekonomikos neaugimas, Spurgos ekonomika, Pranciškaus ekonomika - kaip šie modeliai ir judėjimai siūlo tvarkytis su socialine ir ekologine krizėmis? Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Visuomenės susirūpinimas dėl plynai kertamų vadinamosios II grupės ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų kilo lapkričio pradžioje. Pasak miškininkų, tokie kirtimai būtini siekiant stabdyti miško kenkėjų plitimą. Bet visuomenininkų teigimu, visoje Lietuvoje išduoti šimtai leidimų, kurie suteikia teisę kirsti ir sveikus medžius atrodo nepagrįsti. Aplinkosaugos koalicija dėl to raštu kreipė...

Lygiai po metų vyksiantys Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai, ekspertų manymu, gali reikšmingai nulemti pasaulio atsaką į klimato kaitą: ar viena didžiausių teršėjų toliau rodys lyderystę, kurią pavyko pademonstruoti dabartiniam prezidentui Džou Baidenui, ar ir vėl atsitrauks tuo metu, kai mokslininkai perspėja, jog pokyčių imtis būtina. Pastovesnę klimato lyderystę reiškiančios ES taip pat la...

Kokie akmens amžiuje pagaminti medžio dirbiniai mus pasiekia šiandien ir ką jie byloja apie pajūrio gamtinę aplinką prieš 5000 metų? Kodėl jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje girios buvo laikomos valstybės taupykle ir kurie medžiai turėjo ypatingą statusą? Savo tyrimų atradimais dalijasi archeologas Kęstutis Peseckas ir istorikė Toma Zarankaitė-Margienė. Autorė Inga Janiulytė-Temporin E. Blaž...

Neseniai Europos Komisija į Palangą sukvietė aštuonių regiono šalių ministrus aptarti veiksmų Baltijos jūrai išsaugoti. Ir nors Baltija yra viena užterščiausių Europos jūrų, žuvų ir kitų gyvūnų būklės perspektyvos niekur neatrodo optimistiškai. Jūrose sunku kontroliuoti vienos rūšies būklę ar kurį nors taršos aspektą – viskas pernelyg glaudžiai susiję. Įvairūs ekspertai siūlo steigti saugomų jūros...