Radijo dokumentika

Buča tapo Rusijos žiaurumo Ukrainoje sinonimu. Ir kol ukrainiečiai savanoriai iškasinėjo savo kaimynų kūnus iš masinių kapaviečių, Vladimiras Putinas apdovanojo karius, kurie Bučoje kankino, tyčiojosi ir žudė gyventojus. O Rusijos naujienų agentūra „RIA novosti“ paskelbė nuomonės straipsnį, kuriame atviru tekstu sakoma: reikia išnaikinti „reikšmingą masių dalį“. Po vaizdų iš Bučos ir kitų Kyjivo p...

Medinė miesto architektūra dar neatrasta ir nevertinama – taip galima apibendrinti su ja reikalų Lietuvoje turinčių specialistų mintis. Medinis namas, kaip pasakytų jums dailidė, yra gyvas, tobulai kreivas, reaguojantis į temperatūrą, drėgmę ir mus, žmones, kurie vieninteliai gali mediniu namu pasirūpinti. Namui kaip ir žmogui reikia rūpesčio. Galų gale, juk medinukas neturi nei burnos, nei rankų,...

„Jums turbūt irgi puikiai pažįstama situacija, kai užsienyje pasakydavai, kad esi iš Ukrainos ir žmonės iškart: ai, čia Rusija? Dabar visi jau puikiai žino, kur yra Ukraina. Manau, kad panašiai bus ir su kalba. Žmonės išgirdę ukrainiečių irgi iškart sako: tai čia panašu į rusų? Prireiks laiko parodyti, kad jos skiriasi“, – vertėja ir literatūrologė iš Kyjivo Nadiia Popyk žino, kad nuostatų apie ka...

Etnobotanikė Gražina Žumbakienė didelę savo gyvenimo dalį skyrė tradicinių Lietuvos sodybų augalų tyrinėjimui. Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius, krūmus ir kitus augalus. Apie senuosius gėlių darželius ji parašė knygą. Kodėl gėlių darželiai buvo tokie svarbūs ir kokią moterų istoriją jie pasakoja? Au...

1978-aisiais Wanda Rutkiewicz įkopė į Everestą ir tapo trečia moterimi pasaulyje, pasiekusia aukščiausią pasaulio viršūnę. Ji pirma iš moterų įkopė į K2, antrą aukščiausią viršūnę, laikomą vieną sudėtingiausių. Aukščiausios pasaulio viršūnės Wandai buvo tik kelios iš daugelio. Wanda tapo viena žinomiausių alpinisčių visame pasaulyje. Kalnuose ji buvo bekompromisė, o mieste kukli ir kartais atrodė...

1993 m. vasarą vyras rado sužeistą gandro jauniklę. Ji buvo peršautu sparnu ir negalėjo paskristi. Paukščiui buvo lemta mirti. Bet vyras jį išgelbėjo. Gandrė negalėjo skraidyti, bet išgyveno. Jis pakeitė jos likimą. Bet ar jis numanė, kad gandrė pakeis ir jo paties gyvenimą? Kad gandrė būtų saugi, nesušaltų ir nebadautų – nepaisant sulaužyto sparno – Stjepanui teko pačiam apriboti savo judėjimo la...

Pasaulyje liko apie 30-imt žmonių, kurie gali susikalbėti karaimiškai. Visi jie gyvena Lietuvoje. Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas. Kalba, kurios beveik nebėra kam ir kur vartoti, pasmerkta išnykti? O gal ją galima išsaugoti? Kad ir kaip bebūtų, paleisti jos anksčiau laiko karaimų bendruomenė nenori,...

Pernai Lietuvoje prasidėjusi migrantų krizė, Lietuvoje 20 metų gyvenančios ir apie tai pasauliui pasakojančios žurnalistės akimis, dar tikrai nesibaigė. Kokius profesinius iššūkius ir žmogiškus klausimus ji iškėlė? Autorės Marielle Vitureau ir Inga Janiulytė-Temporin Dovilės Dagienės nuotrauka

Tęsiantis karui Ukrainoje žmonės ieško būdų padėti nukentėjusiems. Jų yra įvairių – vieni aukoja pinigus, kiti užleidžia savo namus, treti siūlo pavėžėjimą, o ketvirti laukia, kol bus pakviesti į karo lauką. Pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą teikiantys žmonės pasakoja apie susitikimus ir atsisveikinimus, kurių niekada neįsivaizdavo patirsiantys. Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiultė-Temporin.

Vasario 24-ąją Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, bombarduodama miestus visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą. Pasaulio valstybės smerkia Rusijos veiksmus, o minios žmonių savo šalyse išeina į gatves reikšdami palaikymą Ukrainai. Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje pradėjo tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Pasak Jungtinių Tautų, per dešimt karo dienų ši agresija sukėlė sparčiausi...

1991-ųjų rudenį 27 vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinės mokyklos ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms ten jau įleidus šaknis. Čia jų laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp be...

1991-ųjų rudenį 27-nių vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinę mokyklą ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms čia jau įleidus šaknis. Atvykus laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp...

Beveik 20 metų misijose Afganistane dalyvavusiems NATO šalių kariams susikalbėti su valdžios atstovais ir vietos gyventojais, o taip pat kovoje su Talibanu talkino vietiniai vertėjai. 2021-ųjų vasarą, kai Vakarų pajėgos iš Afganistano pasitraukė, o valdžią vėl perėmė Talibanas, šie žmonės ir jų šeimos atsidūrė pavojuje. Lietuviams dirbę afganistaniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Iš viso 17...

Beveik 20 metų misijose Afganistane dalyvavusiems NATO šalių kariams susikalbėti su valdžios atstovais ir vietos gyventojais, o taip pat kovoje su Talibanu talkino vietiniai vertėjai. 2021-ųjų rudenį, kai Vakarų pajėgos iš pasitraukė, o valdžią vėl perėmė Talibanas, šie žmonės ir jų šeimos atsidūrė pavojuje. Lietuviams dirbę afganistaniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Iš viso 176 žmonės – t...

Pažinti istoriją daug smagiau gyvai prisilietus prie daiktų, kurie iš ten atkeliavo. Tai byloja laidos pašnekovių patirtis. Asta, pasitelkdama autentiškas iškarpas, siuva XIX a. pab. ir XX a. pr. drabužius. Edita ieško sendaikčių ir gilinasi į jų istoriją. Tai jos daro ne moksliniais sumetimais, o savo smalsumui patenkinti. Nuotraukoje ant Astos lentynos stovinti nuotrauka, kurioje įamžinti XIX a....

Žmonės nuo senų senovės gyvenimui rinkosi upės draugiją. Kaip upės buvimas šalia, gali lemti vaikystės prisiminimus, verslo ir kūrybos pasirinkimus, sveikatą, laisvalaikį, mintis? Keturi pašnekovai - Petras, Raimondas ir dvi Ingos, dalijasi mintimis apie jų ryšį su Šventosios upe. Ši upė ilgiausia, tekanti tik per Lietuvos teritoriją. Nors upė ta pati, laidos herojų patirtys ir bendravimas su upe...

„Teko skaityti apie fantomines kojas ar fantomines rankas. Tai kvapas gali būti kažkas panašaus – lyg ir jauti, bet jo nėra. Tai irgi toks keistas praradimas svarbios savo dalies“, – sako Pranas, kuris naujo viruso poveikį uoslei ir skoniui vis dar jaučia praėjus metams nuo susidūrimo su juo. Pasikeitę pojūčiai Saulei (vardas pakeistas) apie buvusią ligą vis primena ir namie, ir gatvėje: „Aš karta...

Sauliaus rankose paprasta tiesi lenta virsta šamanišku būgnu. Vida iš šiaudų veria sodus, kurie primena apie visatos begalybę. Būgnų ir sodų meistrystei reikia kantrybės, atsidavimo ir neskubėjimo. Saulius ir Vida pasakoja, kaip jų kūriniai gali pakelti aukščiau kasdienybės ir padeda susikurti ramybės akimirkas. Autorė Vita Ličytė

Trys žmonės vaikšto miesto gatvėmis klausydamiesi garsų, ir visi trys tai daro skirtingai. Viena – su ausinėmis, klausydama muzikos, kita – su ausinėmis, įrašinėdama aplinkos garsus, o trečias sako klaidžiojantis be ausinių ir be tikslo. Nors... galbūt ir su tikslu: „priartėti prie būsenos, kai gali kone paliesti laiką“. Autorė Inga Janiulytė-Temporin Alano Gurino nuotrauka Kirtimų kultūros centro...

2021-ųjų vasarą kasdien dešimtys, o vėliau ir šimtai žmonių pradėjo neteisėtai kirsti Lietuvos sieną per Baltarusiją. Dėl to Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, pradėjo statyti metalinės tvoros ir spygliuotos vielos barjerą, o prie budinčių pasieniečių prisijungė kariai. Lietuva ir Europos Sąjunga sako, kad tai hibridinė ataka, kurią organizuoja Minsko režimas, pasinaudojęs tūkstančių žmonių –...

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai. Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje. Nors...

Žmogus orkestras - nors ši frazė jau nugrota, bet tiksliausiai apibūdina Vytautą Skripkauską. Maestro vedą Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestrą „Septima" pirmyn jau 56 metus. O pats žingsniuoja 95-us. Profesionaliam muzikui, 4 dešimtmečius klarnetu grojusiam Operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre nė motais, kad jo muzikantai net nemoka skaityti natų. Visko galima išmokti, kai yra noro tai d...

2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas projektas visuomenei pristatytas ir įgyvendinamas teisėtai. Tačiau paskubomis per pandemiją išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius atsidūrė tei...

2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas projektas visuomenei pristatytas ir įgyvendinamas teisėtai. Tačiau paskubomis per pandemiją išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius atsidūrė tei...

Kadaise Naujoji Vilnia prasidėjo nuo pramonės ir geležinkelio. Pramonė traukėsi su besibaigiančiu sovietmečiu, o dabar rajonas pamažu vis labiau atrandamas naujai. Paskutiniais metais stiprėja Naujosios Vilnios bendruomenė, į apleistus gamyklų pastatatus keliasi menininkai ir amatinininkai, į praeities čia paliktus lobius – objektus ir istorijas, atsigręžia vis daugiau žmonių, o čia seniai gyvenan...