Radijo dokumentika

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių pr...

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių pr...

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių pr...

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių pr...

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių pr...

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių pr...

„Karas sukūrė kažką ypatingo – sąvoką tarp tėvynės bei svetimos žemės. Jei karys, mėnesius praleidžiantis miške, apsidairytų – proskynos jam pasirodytų tokios pat artimos, kaip ir gimtojo miesto gatvės bei aikštės“, – vokiečių kariams skirtame pasivaikščiojimų gide po Vilnių rašo karo metais šiame mieste dirbęs meno kritikas Paul Monty. Pasak istoriko Laimono Briedžio, 1915 metais įsigali mintis,...

Apie I Pasaulinį karą buvo sakoma, kad juo pagaliau baigsis visi karai. Tačiau visuotiniu karu prieš šimtą metų tik prasidėjo karinių konfliktų ir masinių žudynių pilnas XX amžius, kai kurių istorikų siūlomas vadinti Tragiškuoju. I Pasauliniame kare žuvo daugiau nei 16 milijonų žmonių, beveik pusė žuvusiųjų – civiliai, dalyvavo apie 100 valstybių, kai kurios jų tuo metu buvo kolonijos arba okupuot...

Kodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.

Kodas: „Europos Sąjunga“. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Kaip buvimas bendrijoje pakeitė mūsų mentalitetą? Rubriką parengė Živilė Kropaitė.

Tęsiame pasakojimų ciklą „Kodas: Europos sąjunga“. Ankstesniuose reportažuose apžvelgėme Europos sąjungos paramą Lietuvai, tačiau nepaisant milijardinių fondų lėšų, išaugusios ekonomikos ir saugumo garantijų, per dešimt narystės metų euroskeptikų skaičius šiek tiek išaugo, nors Lietuva vis dar lieka tarp labiausiai Europa tikinčių šalių. Dėl ko Europos Sąjunga kritikuojama Vakaruose ir koks yra li...

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, k...

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, k...

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui – kaip tai keitė kaimą? Per šį laiką įsisavinome Europos Sąjungos paramą, tačiau, ar perėmėme kitokį gyvenimo būdą? Pagaliau –...

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui – kaip tai keitė kaimą? Per šį laiką įsisavinome Europos Sąjungos paramą, tačiau, ar perėmėme kitokį gyvenimo būdą? Pagaliau –...

Lietuvos vaikai jau ne pirmus metus tarptautiniuose tyrimuose vadinami vienais nelaimingiausių. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad svarbiausias dalykas jų laimei – geri santykiai su tėvais. Tyrimai taip pat rodo, kad, nors vaikai iš tėvų sulaukia reikiamos pagalbos, tačiau meilės šeimose vis dar per mažai. Kodėl?

Ieškant, kaip spręsti vieną ar kitą visuomenėje opią problemą, jos pradžios ir kartu sprendimo būdų dažnai ieškoma mokykoje. Sakoma, kad būtent mokykla yra visuomenės atspindys. O kokia ji šiandien? Kokia karta joje auga, kaip ji mokoma? Gruodžio 8-osios laidoje kalbėjome apie mokykloje vaikų patiriamas patyčias – jos įrašytos mokykloje spręstinų problemų sąrašo viršuje. Šįkart kalbėsimės apie Mok...

Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Ar atsakymas yra oficialiose mitybos piramidėse, ar norint jį rasti tenka eiti į užribį? Tokį klausimą šiandien keliame paskutinėje laidų ciklo apie maistą ir mitybą dalyje. Į diskusijas, koks mitybos būdas – kelias į sveikatą, šiandien vis labiau įsitraukia mokslas, pramonė, politikai ir visuomenė. Jeigu „ma...

Mitybos specialistai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba tarsi „apversta piramidė“ – daugiausiai suvalgoma to, ko reikėtų mažiausiai ir atvirkščiai. Dėl netinkamų įpročių šiandien kas antras žmogus Lietuvoje sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu dabartinės mitybos atspindžiu. Koks lėkštės turinys būtų sveikas,...

Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Tačiau, kas yra sveika? Tęsiame praėjusią savaitę „Radijo dokumentikoje“ pradėtą diskusiją. Pastebima, kad eilės ilgėja ne tik prie greitojo maisto, vis daugiau atsiranda tokių, kurie lėtai renkasi produktus, domisi, ką valgo. Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės...

Sveika mityba šiandien dažnai siūloma kaip atsakymas daugybės ligų kamuojamai visuomenei. Su mityba siejamos tokios ligos kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas, antsvorio bei kitos sveikatos problemos. Tačiau, kas yra sveika mityba? Žodį „sveikas“ šiandien plačiai naudoja maisto gamintojai – tiek stambios pramonės įmonės, tiek smulkūs šeimos ūkiai. Mokslininkai ieško būdų, kaip...

Vilniaus getas.

Šiaulių ir Kauno getai.

Žydų istorija.

Prieš 80 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno pilotuotas skrydis išlieka vieną ryškiausių Lietuvos istorijos legendų.