Radijo dokumentika

Kaip futbolas gali padėti geriau suprasti save bei kitus, išreikšti jausmus, mokytis bendrauti ir už savo veiksmus prisiimti atsakomybę? Laidos herojus Valdemeras į Vilnius Social Club atėjo būdamas 17-kos. Jis pasakoja, kad per kelerius treniruočių metus jis išmoko ne vieno svarbaus dalyko. Autorė Vita Ličytė

Šiandieninai abiturientai susiduria su didesniu neapibrėžtumu galvodami apie savo ateities darbus ir pajamas, nei jų tėvų karta. „Viskas dėl technologinės pažangos, kuri didėja kas akimirką", – sako austrų ekonomistas ir kino kūrėjas Christian Tod, įsitikines, kad per artimiausius 15 metų valstybės turėtų pakeisti savo mokesčių, socialines ir darbo apmokėjimo sistemas įsivesdamos visuotines bazine...

Kokį įspūdį šių dienų skaitytojams daro tarpukariu rašyti Rytų Europos žydų jaunimo dienoraščiai? Ar gali būti, kad kai kurios tų istorijų, po maždaug 80-ties metų atrastų Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, gali turėti tęsinį? Antroji dokumentinio pasakojimo „Balsai iš praeities“ dalis. Autorė Vaida Pilibaitytė

Tarpukariu Vilniuje buvo paskelbtas neįprastas konkursas. Tūkstančiai puslapių asmeninių žmonių istorijų suplaukė į tuometinę Šiaurės Jeruzalę iš Lenkijos ir kitur. Prasidėjus karui, naciai tuos rankraščius pasiuntė į makulatūrą. Po maždaug 80 metų paaiškėjo, kad jų istorija tuo nesibaigė. Autorė Vaida Pilibaitytė

Dviejų skirtingų kartų žmonių istorijos apie amžiaus nepaisantį ir bet ką galintį aplankyti jausmą – vienišumą – bei tai, ką jie daro, kad vienišais nesijaustų. Autorė Simona Vasiliauskaitė.

Atvirukai iš Paryžiaus. „Taigi rodos turėsi supratimą apie didelį miestą, nors iš atvirukų“, - taip beveik prieš šimtą metų Sorbonos universiteto studentas Petras Vileišis rašė savo bičiuliams, gyvenantiems aplink jo tėvų Jono ir Onos Vileišių dvarą Girsteitiškikyje. Autorė Vita Ličytė.

Dingęs dvaras. Girsteitiškis – sena dvarvietė. Paskutinieji ilgiausiai dvarą valdę šeimininkai buvo Nepriklausomybės signataras Jonas Vileišis ir jo žmona, iš didikų kilusi, Ona Vileišienė. Okupacijos, karas, kitų istorinių aplinkybių verpetas pamažu pasiglemžė dvaro gyvastį. Kas įamžina praeitį, kai paskutinieji istorijos ženklai baigia išnykti? Laida - tarpautinio „Åke Blomström“ vardo apdovanoj...

Auksas, betonas ir lentos. Dar visai neseniai policininkai vijo riedlentininkus iš miesto gatvių ir aikščių, o šiandien tai jau olimpinė sporto šaka. Ir vis dėlto daugeliui riedlentininkų važinėjimas riedlente visų pirma yra ne sportas, o gyvenimo būdas, padedantis atrasti savo kelią.

Norvegijos laikraštis „Dagbladet“ skelbia žurnalistinį tyrimą, kuriame minima Lietuva. Straipsnių tema – plokščiųjų (snieginių) krabų žvejyba Barenco jūroje, pelningas verslas, sunkiausias darbas jūroje. Norvegai atskleidžia, kaip Lietuvoje ir Latvijoje registruotos įmonės, pristatančios save kaip ES „krabų laivyną“, galimai išnaudoja žmones, o atsitikus nelaimei kratosi atsakomybės. Kokie žmonės...

Vieno vyro istorija. „Iš pradžių aš net bijodavau išeiti į lauką, kad man neatsitiktų kažkas tokio, kas pakištų koją“, – sako Vitalijus, kuriam greitai keturiasdešimt, tačiau tik neseniai susirado darbą. Nuo 16 metų jo pragyvenimo šaltiniai buvo nusikalstamame pasaulyje. Kas padeda nepalūžti, iš kalėjimo išėjus į laisvę ir apsisprendus gyventi kitaip, kai tenka iš naujo mokytis bendrauti ir dirbti...

Milijonas Niujorkų. „Niujorkui priklausai iš karto. Tas, kuris čia yra vos penkias minutes, yra lygiai tokia pat miesto dalis kaip ir tas, kuris čia gyvena penkerius metus.“ Tokia amerikiečių rašytojo Thomo Wolfe'o citata šviečia elektroniniame plakate Niujorko gatvėje. Ir net jeigu Niujorkui visi priklauso vienodai, tačiau kiekvienas į jį žvelgia savaip. Taigi kiekvienas su savim nešioja savą Niu...

Žmogus, kuris norėjo būti vienas. 2018 m. – Tėvo Stanislovo jubiliejiniai metai, 100-osios gimimo metinės. Pas Tėvą Stanislovą žmonės vykdavo ieškoti dvasios ramybės, patarimo, pasiguosti. Kai kuriems tai buvo bandymas išsivaduoti iš dvasinės vienatvės. Priimdavęs ir išklausydavęs visus pats Tėvas Stanislovas vienatvę vadino būtinybe: „Jeigu Dievas duoda, aš lieku vienas“. Autorė Audra Girijotė

Penkių žmonių istorijos atskleidžia, kad laikas žmonėms eina nevienodai. Kodėl laikrodžių meistrui išardžius laikrodį laikas jam tuo metu sustoja? Kaip pasikeičia gyvenimas, kai sužinai, kad galbūt laiko tau jame gyventi liko nebedaug? Autorė Rūta Dabravaitė.

„Radijo dokumentika“ apie žmones, kurie gydosi valgymo sutrikimus arba yra nuo jų pagiję. Taip pat apie tuos, kurie yra šalia sveikstančių. Ką daryti, kai su liga grumiasi tavo vaikas? Specialistai pabrėžia, kad valgymo sutrikimai yra ne apie valgymą. Tad apie ką jie? Autorė Inga Janiulytė.

Dirbtinis svajonių miestas. Uranas pirmajai sovietinei atominei bombai sodrintas prie Baltijos jūros. Kelis dešimtmečius nedidelis Estijos miestas Silamejė šiaurės rytų Estijoje Suomijos įlankoje buvo svarbus sovietų atominės pramonės tiekėjas. Norintys patekti į slaptą miestą ar iš jo išvykti turėjo gauti specialius leidimus. Estijai atkūrus nepriklausomybę, miestas ir jo gyventojai, penktame deš...

Baniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko bukletą su operos libretu ir juokiasi. Jis tik neseniai pastebėjo, kad įraše girdimas operos tekstas neatitinka pridėto teksto latvių kalba, o verti...

Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus šalyje uždaryta beveik šimtas mokyklų, o per dešimtmetį šalis iš viso neteko apie trečdalio jų. Dalis šių pastatų mena tarpukarį, ar net dar ankstesnius, prieškario, laikus. Tačiau išorė nė iš tolo negali perteikti to, ką išgyvena juos turėję palikti žmonės. „Protingai mąstant, ar tau skauda, ar ne, nieko nepakeisi. Tas pats, kaip apie mirusį žmog...

Atrodo, Visaginas turėjo būti pasiruošęs rimtai nelaimei kiek labiau nei kiti Lietuvos miestai. Bet kiek iš tiesų visaginiečių kasdienybėje buvo vietos mintims apie tai, kad ji gali ištikti? Vieni sako, kad tokių minčių išvis nebuvo, juk visaginiečiai gerai žinojo, kokia maža yra tikimybė. Tuo pat metu ir vyriausybė per daug neinvestavo į pasiruošimo branduolinei avarijai infrastruktūrą, tad ji pa...

Estų pasaulis. Ar būna Estijoje cunamių? Pasitaiko, bet tik viename Talino sode. Dar Estijoje yra saunų, Korėjos kalnų, geriausia Europoje švietimo sistema, o estų galvose jau bręsta mintis kasti tunelį iki Suomijos. Laisvalaikiu estai šoka į autobusą ir važiuoja pažiūrėti Stalino laikų į buvusį uždarą urano sodrinimo miestą arba supasi iki dangaus ypatingomis estiškomis sūpynėmis. „Mūsų santykis...

Išgyvenimai, kurių nematome socialinėse medijose. „Kameroje būdavau ypatingai žavus, hiperbolizuotai aktyvus šuniukas, kuris šokinėdavo į visas puses ir užpildydavo eterį kaip gyvsidabris“, - sako penkerius metus video turinį kurianti Agnė Juškėnaitė. „Tai buvo neįtikėtinai kontrastingos pusės – kaip aš elgdavausi viešumoje ir namuose“. Autorė Sigita Vegytė

Gamtinininkas Antanas Aleknonis nuo vaikystės stebi paukščius. Dėl jo pastangų, dabar gamtos mylėtojai gali stebėti paukščius Novaraistyje. Įpusėjus rudeniui čia būriuojasi gervės. Šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis. Autorė Vita Ličytė.

Odė kvapams. Kvapas kaip laiko mašina gali nukelti į vaikystės namus, priminti apie draugystę ar pažadinti seniai užmirštus išgyvenimus. Penkių žmonių patirtys apie juos lydinčius pačius asmeniškiausius kvapus. Autorė Rūta Dambravaitė.

2018 m. rugsėjo 23 d. sukako 75-eri metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas. Gete kalėjo dešimtys tūkstančių mirti pasmerktų žydų. Šiandien ši data minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Iš viso per Holokaustą Europoje buvo nužudyti 6 mln. žydų. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko per 90 proc. žydų bendruomenės, apie dviejų šimtų tūkstančių žmonių. Isto...

Dviejų policijos žirgų istorijos. Kaip atrodo jų tarnybą ir gyvenims po jos?

„Namas ant Laisvės gatvės kampo“. Ištaigingų Jugendo stiliaus pastatų Rygoje nemažai. Bet vienas dabar ypač traukia akį apvaliomis fasado linijomis ir naujutėliu stogu. Visgi daugiau kaip penkiasdešimt metų praeiviai vengė į jį žiūrėti. 2014 m., kai Ryga tapo Europos kultūros sostine, buvusioje KGB būstinėje buvo atidaryta ekspozicija apie sovietinio saugumo veiklą. Ji sulaukė tokio didelio visuom...