Gamta – visų namai

Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus. Po T...

Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30...

Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį. Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zo...

Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai buvo puošiami gamtinėmis medžiagomis, o ne pirktinėmis dekoracijomis. Sužinosime, kaip kuriami Advento i...

Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja ant išgyvenimo ribos, ir kaip jas saugoti, kai žiema gali užklupti bet kurią akimirką. Jis dalijasi pa...

Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks palaukti, nes lauko mokslininkų – per mažai. Beje, ir mikologus galima suskaičiuoti ant vienos rankos...

Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą. Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžia...

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis ra...

Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas. Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsau...

Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene. Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanik...

Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakei...

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė. Plačiažnyplių vėžių ateitis...

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne...

Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius. Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero į...

Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeima...

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą. Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis. Ved. Se...

Briedžių gausa Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Ar tikrai žinome, kiek šių stambiųjų žvėrių gyvena mūsų miškuose ir kokios populiacijos mums iš tiesų reikia, kalbame su Gamtos tyrimų centro žinduoli ekologijos laboratorijos vadovu dr. Linu Balčiausku. Pastarųjų metų sausros kelia nerimą dėl jų poveikio dirvožemiui, žemės ūkiui ir ypač pelkėms. Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvoj netolyg...

Į rudens ir vasaros sandūrą pažvelgsime su botanikos žinovu Kęstučiu Obelevičiumi, klausysimės gervių balsų bei jų istorijų iš Žuvinto rezervato, o apie briedžių rują ir medžioklę pasakos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lenkijos nacionaliniuose parkuose briedžiai nėra medžiojami, ir kaip pasakoja gamtininkas Žymantas Morkvėnas, tokia praktika davė puikių rezultatų – žvėrių populiacija ten stabili, o žmonės gali juos stebėti gamtoje. Tuo metu, Lietuvos aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pristatė naują sezoninį limitą – 4300 briedžių. Kas svarbiau – gamtos interesai ar medžiotojų lūkesčiai? O kol ginčijamės dė...

Rugpjūčio pabaigoje prasidedanti tauriųjų elnių ruja – reiškinys, apipintas paslaptimis, nes tai, ką matome mes, tėra tik maža dalis sudėtingo gamtos spektaklio. Kaip viskas prasideda ir kokius garsus slepia miško tankmė, atskleis biologas Eugenijus Tijušas. VSTT specialistė Diana Rakauskaitė pasidalins mintimis apie gamtos vertinimą, saugomas teritorijas ir unikalius festivalius, skirtus pažinti...

Šįkart keliaujame į Dzūkijos šilus ir Čepkelių raistą, kur vasaros pabaigoje sužydi viržynai – apie tai pasakos botanikė dr. Onutė Grigaitė, šį kraštą pažįstanti kaip savo delną. Ji primins, kodėl verta sustoti ir pažvelgti į pelkę kitaip – ne kaip į baugią, bet kaip ypatingą gyvybės vietą. Kalbėsime ir apie tai, kiek sunku yra sunaikinti pelkę, bet dar sunkiau – ją atkurti, kai vienąsyk prarandam...

Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliek...

Gamtos garsai ir paukščių sugrįžimas – šios temos susipina laidoje: jūrinių erelių populiacija Lietuvoje tokia gausi ir stipri, kad kelia grėsmės. Ar tikrai šiuos paukščius dar reikia saugoti? Juk jie minta ir retaisiais paukščiais – juodaisiais gandrais, gervėmis, net kurtiniais. Apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kur link einame, kalbamės su visą gyvenimą plėšriesiems paukščiams paskyrusiu ornit...

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad kai kurias pikžoles galime ragauti, kodėl kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą, kokios jų savybės padeda išlikti. O po to – keliaujame į Zarasų kraštą, kur gamtos mokslų daktaras Stanislovas Sinkevičius kviečia pasinerti į Antalieptės marias. Tai viena didžiausių dirbtinių vandens saugyklų Lietuvoje, b...

Zarasų pažintiniai takai – tai ne tik keliai per miškus ar pievas. Kiekvienas vingis veda pro tylų ežero krantą, o gal per šlapią samanų taką. Kaip pamatyti gamtą, kaip ją išgirsti, pajusti, net užuosti, pasakoja Gražutės reginionio parko darbuotojas, gidas Leonas Sadauskas. Šiandien - Šv. Ona! Smagu, kad vasaros šventės sutampa ir su daugeliu gamtai svarbių dalykų. Apie gamtinius vietovardžius. V...