Minties eksperimentai

Klausa, skonis, uoslė, lytėjimas ir rega - pagrindiniai žmogaus pojūčiai, kuriais suprantame pasaulį. Apie 80 proc. informacijos apie aplinką gauname savo akimis, visa kita papildo mūsų tikrovę. Ar grožiui ir estetikai suprasti reikalingos visos juslės? Ką neregiai įsivaizduoja, kai girdi apie visų liaupsinamus meno kūrinius, o negirdintieji skaito apie populiariausius muzikos kūrinius? Laidoje fi...

Nors nuolat girdime apie dirbtinio intelekto proveržius ir galimas grėsmes, jos vis dar primena mokslinę fantastiką. Dar visai neseniai buvo prognozuojama, kad skaitmeniniai tekstai išstums fizines popierines knygas, tačiau taip neįvyko. Vis dėlto pasaulio pokyčiai akivaizdūs - šiuo metu populiariausia visų laikų kada nors egzistavusi poetė savo tekstus rašo instagrame, o nauja grožinės literatūro...

1926 metais rašytoja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir knygnešė, visuomenininkė, slaptosios masonų organizacijos narė Felicija Bortkevičienė buvo pasiūlytos į Lietuvos prezidento postą. Nors tą kartą prezidentu tapo Kazys Grinius, jei istorija būtų susiklosčiusi kiek kitaip, Lietuva būtų pirmoji valstybė pasaulyje išrinkusi valstybės vadove moterį. Tuo metu prezidentą rinko Seimas, o Gabri...

Už tai, kad šiandien galime suvirškinti pieno produktus ar bulves, turime būti dėkingi evoliucijai, kuri veikia ne tik kokius nors miško gyventojus, bet ir žmones. Ir jei pati gamta šiuo metu mažai kontroliuoja žmonių evoliuciją, mūsų sukurta nenatūrali aplinka, kaip kultūra, technologijos, miestai, sukuria naują spaudimą keistis. Nors mokslininkai spėja, kad žmogaus išvaizda ateityje pakis, galbū...

Praėjusiame amžiuje neuropsichiatras Džordžas Dearbornas atrado sindromą, kurį pavadino įgimtu nejautrumu skausmui. Šia reta liga sergantys žmonės visiškai nejaučia skausmo, todėl jie gali lengvai nusikramtyti liežuvį ar net susilaužyti kaulus ir nepastebėti sau padarytos žalos. Šio mokslininko atradimas sugriovė įsivaizdavimą, kad skausmas ir jo patirtys yra racionaliai paaiškinamos. Ką sužinotum...

1769 metais mokslininkas ir politikas Benjaminas Franklinas vykdamas į Europą pasimatyti su anūku ir atlikti diplomatinių darbų, pastebėjo paslaptingą temperatūros pasikeitimą ir srovę. Šiandien mes ją vadiname Golfo srove. Nuo to laiko šis mūsų planetos šilumos variklis gerokai pasikeitė. Naujausias Kopenhagos universiteto mokslininkų tyrimas, atskleidžia, kad visgi ši Europos ir visos planetos k...

Įsivaizduokit mokslinės fantastikos laboratoriją, kurioje mokslininkai, įkvėpti Viktoro Frankenšteino ir jo sukurto netobulo „monstro“, pasitelkdami elgsenos mokslo žinias, siekia sukurti tobulai drąsų ir rizikuoti linkusią žmogaus versiją. Kaip ši kuriama būtybė atrodytų ir kokias Homo sapiens savybes jam suteiktume? Pokalbis ir minties eksperimentas su Milano universiteto ekonomikos profesore Ag...

Polinkį smurtauti šiuolaikiniame pasaulyje vadiname viena blogiausių žmogiškų savybių, tačiau į agresiją esame linkę lygiai taip pat kaip ir bet kuri kita gyvūnų rūšis. Bėgant šimtmečiams žmonės tapo santūresni, tarpusavio konfliktai dažnai apsiriboja tiesiog nemalonių žodžių pliūpsniais, tačiau be abejonės smalsu, ką išvystume, jei leistumėmės į kelionę laiku atgal? Vilniaus universiteto, Istorij...

Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėžys gyvame organizme ir žmogaus vaidmuo planetos naikinime yra neįtikėtinai panašios sistemos. Negydomas vėžys nužudo kūną ir pats save. Ar žmogus nužudys planetą ir save? Ar tai nepagrįstas gąsdinimas? O gal grėsme išnykti nepriklauso nuo mūsų? Planetos istorijoje yra laikotarpių, kuomet žmonių žemėje vaikščiojo kiek daugiau nei 1 tūkst. ir tai tęsėsi daugiau...

2012 metai Kembridžo universitete grupė įvairių sričių mokslininkų iš viso pasaulio pasirašė Kembridžo sąmonės deklaraciją. Šia deklaracija jie įvardino ir apibrėžė pagrindines jau turimas žinias apie žmogaus ir gyvūnų sąmonę, tačiau net ir XXI amžiuje šio sudėtingo proceso tyrinėjimai panašūs į ekspedicijas po beribę visatą. Žmonėms neužtenka žinoti, kad turime kūną ir smegenis, kurios atsakingos...

Turbūt esate susidūrę su situacija, kuomet tą patį patirtą įvykį su artimuoju prisimenate kiek skirtingai. Žinoma, esame linkę save tapatinti su istorija, prisirišti prie jos ir tikėti, kad ja pamename be priekaištų, tarsi mūsų akys būtų viską fiksuojanti vaizdo kamera, o smegenys vaizdo įrašų saugojimo talpykla. Tačiau atmintis veikia kiek kitaip. Nuolat bandydami prisiminti įvykį, jį iškraipome....

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame žmonės turi ypatingą ir unikalią „baimės išraišką“, atsirandančią ant jų kūno, kuomet jaučiama baimė. Ši savybė pasireiškia įvairiomis formomis ir spalvomis odoje, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio baimę jaučiame. Geltona dėmė - socialinė baimė, raudona – ateities baimė, žalia – baimė susirgti ir t.t. Kas, jeigu galėtume matyti vienas kito baimę? Ar toks atvirumas...

Lengva nustebti kokios smulkmenos ir neįsisąmoninami kasdienybės dirgikliai lemia mūsų elgesį. Galbūt bandote atsisakyti greito maisto, tačiau pakeliui į darbą ant suolelio sutiktas pusryčiavęs ir mėsainį valgantis praeivis buvo būtent tas dirgiklis lėmęs, jog tą dieną atsispirti savo įpročiui buvo ypatingai sunku. Ar įmanoma išjungti nepageidaujamus įpročius? Ką būtina žinoti apie smegenis, keiči...

Daug metų buvo manoma, kad gyvename uždarame cikle, jog žmogaus biologinė gyvenimo riba yra apie 120 metų. Tačiau vis garsiau mokslininkai kalba, kad nėra jokios prielaidos manyti, jog senėjimas yra neišvengiamas. Praėjo nedaug laiko nuo to, kai žmogui senėjimo mechanizmai nebuvo tokie aktualūs, nes Homo sapiens neišgyvendavo tiek ilgai, kad būtų aktualu pažaboti tuos procesus dėl kurių senstama....

Lietuvė mokslininkė Emilė Radytė, studijavusi Harvarde Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiuo metu mokosi neuropsichiatrijos doktorantūroje Oksforde ir kartu su bendraminčiais vysto technologiją, kurios pagalba siekia sukurti saugią ir išmanią alternatyvą vaistams - stimuliuojant smegenis mažinti menstruacijų skausmus ir PMS sukeltus nuotaikų svyravimus. Paprastas plaukų lankelis – taip atrodo Emilė...

Nors iki šiol pagrindine visuomenės sudedamąja dalimi laikoma šeima, išsivysčiusiose šalyse vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi vienišiaus gyvenimą. Šiuo gyvenimo būdu žavisi dalis jaunų žmonių, o pati tema nepilnai ištyrinėtas laukas sociologams. „Pasikeitusios modernaus pasaulio socialinės sąlygos žmones provokuoja gyventi vieniems“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto sociologas, profesorius...

Viduramžiais žmonės keliaudavo šimtus kilometrų, kad pamatytų meškos ir šunų kruvinas kovas, o šešioliktojo amžiaus Paryžiuje kačių deginimas buvo įprasta populiari pramoga. Žinoma, kad šiandien toks sadizmas būtų neįmanomas didesnėje pasaulio dalyje. Žvelgiant istoriškai, smurtas per ilgą istoriją nuolat mažėjo, tačiau jo vis dar sutinkame visuose pasaulio kraštuose, o vykstant moksliniam tyrimam...

„Daugeliui atrodo, kad tai nerimta sritis, tačiau yra visai kitaip“ – teigia mokslininkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, tyrinėjanti humorą Lietuvoje. Humoro sąvoka istorinėje eigoje keitėsi nuo senovės Graikijoje naudoto medicininio termino, apibūdinančio keturis žmogaus kūno skysčius ir jų balansą, iki XVI amžiuje įgautos prasmės, kuri artima mūsų šiuolaikiniam vertinimui. Tuo metu humoras tapo žo...

Sunku patikėti, kad dar 1900 metais vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje neviršijo keturiasdešimties metų. Lyginant su XX amžiaus pradžia, šiuo metu gyvenimo trukmė kone padvigubėjusi, o visuomenės senėjimas viena dažniausiai akcentuojamų demografinių problemų. Žmogui senstant, keičiasi ir smegenys, pažintiniai ir kiti proto gebėjimai. Tikėtina, kad senstanti visuomenė patirs daugiau kognityv...

Parazitai, kuriais gali užsikrėsti tiek žmonės, tiek kiti gyvūnai, pasižymi savo sumanumu ir manipuliacijomis, kurios padeda jiems išlikti bei užbaigti savo gyvybinius ciklus. Kai kurie parazitai tokie išmanūs, kad užkrėstus šeimininkus gali priversti nebijoti plėšrūno, ar net manipuliuojant elgsena ir siekiant plisti gamtoje, priversti tapti jų auka. Pastaraisiais metais pasirodo tyrimų, kuriuose...

Žvelgiant fiziologiškai, šleikštulys yra evoliuciškai susiformavęs jausmas saugantis mus pačius nuo objektų, kurie gali būti nuodingi ar net pavojingi gyvybei, tačiau pasibjaurėti galima ne tik kvapu ar skoniu, bet ir nepriimtina kito asmens išvaizda, ar net idėjomis. Neuropsichologai yra įrodę, kad bjaurintis moraliniais ir socialiniais procesais, stebimas tų pačių veido raumenų aktyvumas, kaip i...

Kasdien kiekviename savo žingsnyje, eidami šaligatviu, ar poilsiaudami pievoje, net nesusimąstydami susiduriame su įvairių rūšių gyvūnais. Patys to nenorėdami kuriame sąmoningą arba nesąmoningą ryšį su jais. Šias gyvybės formas mes vertiname iš savo žmogiškosios perspektyvos, vienos gyvūnų gyvybės mums svarbios, kovojame už jų teises ir gerovę, kitos tiesiog žmonėms rūpi mažiau. Ar įmanomas pasaul...

2018 metais Pietų Afrikos Respublikos sostinė Keiptaunas buvo ant vandens krizės slenksčio, tuo metu galėjo išsipildyti taip vadinamas „nulinės dienos“ scenarijus. “Nulinė diena” - tai diena, kai būtų išjungiamas miesto komunalinis vandens tiekimas dėl jo trūkumo, todėl žmonės būtų turėję stovėti eilėse, kad gautų savo paros vandens normą. Tai galėjo būti pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, ka...

Sibiras kaip vieta Žemėje mūsų tautai asocijuojasi su skausmu, tremtimi ir valstybe, kuri sukėlė karą Ukrainoje, tačiau nepaisant atšiaurių sąlygų, čia gyvena apie 40 neskaitlingų tautų, kurios prisitaikiusios išlikti patirdamos aplinkos iššūkius. Daugelis šių tautų gyvena nomadinį klajoklių gyvenimą ir tampa nepatogiomis Rusijos režimui, dėl šiose teritorijose išgaunamos naftos ir kitų gamtinių r...

Žvelgiant istoriškai laimės reiškinio kito priklausomai nuo istorinio laikmečio, ekonominių ir socialinių aplinkybių. Viduramžiais laimės koncepcijoje buvo svarbus religinis motyvas, vėliau dėmesys buvo telkiamas į laimės pojūčius ne tik iš religinės perspektyvos, o šiame amžiuje pabrėžiama laimės ekonomikos disciplina, pripažįstant, jog laimė gali būti išmatuojama kiekybiškai. Kaip atrodytų žmoga...