Gamta – visų namai

Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis pasakoja, kaip dabar atrodo zoologijos sodas? Kas nugriauta, kas statoma, kada lankytojams bus atvertas rekonstruotas zoologijos sodas. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos specialistė Laura Janulaitienė džiaugiasi naujo gyvūnų globos centro statybomis ir primena, ką dabar reikėtų daryti, radus sužeistą, paliegusį gyvūną. Primename, ka...

O kaip gyvena ir gyvens miško žvėrys, ar žiema jų neužklups nepasiruošusių? Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kada žvėrys keičia “rūbą”, kodėl šiemet lapių gausu. Žąsys kol kas niekur neskuba - iki dabar laukuose dar matomi jų pulkai. Žuvinto bisoferos rezervato vyriausiasis ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie žąsų gyvenimą tarp rudens ir žiemos, kaip siųstuvėlių pagalba mokslininkai stebi...

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos mokslų centro Žuvų ekologijos laboratorijos specialistė dr. Eglė Jakubavičiūtė pasakoja, kokie šiuo metu yra žuvų ištekliai Kauno mariose, kokie mėgėjiškos ir verslinės žvejybos mastai? Kasmet Europoje nušaunama iki 150 milijonų paukščių - medžiojami strazdai, vieversiai, pempės, kikiliai, sniegenos ir kiti. Ar Lietuvoje gali būti nelegaliai naikinami paukščiai, ar yra kokia teisinė spraga,...

Kodėl turėtume saugome net vieną medį ? Klausytojas Marijus Pileckas pasakoja apie ypatingą eglę Dzūkijoje, kurią apglėbti gali keli žmonės. Kokia tokio medžio ateitis, nes auga ji vieniša beveik plyname miške? Aplinkos viceministras Danas Augutis pasakoja apie valstybės miškų politiką, apie naująjį Glazgo susitarimą, kuriame beveik 100 pasaulio valstybių vadovai priėmė susitarimą dėl miškų apsaug...

Mokslininkai skelbia, kad pasauliniame vandenyne dėl didžiųjų žuvų gaudymo silpsta populiacijos. Kokią vietą gamtoje užima ir kokią reikšmę turi didžiosios žuvys, pasakojo ichtiologas Egidijus Bukelskis. Gamtos tyrimų centro mokslininkas Andrius Kučas primena, kaip elgtis kelyje sutikus laukinį žvėrį ir kokia tai žala pačiai gamtai? Jei rasite ežio lizdą, nebandykte jo traukti iš savo migio, nežad...

Lietuvos miškuose gyvena daugiau kaip 12 tūkstančių danielių. Medžioklėtyrininkas Algimantas Kamičaitis pasakoja, kad tai ne mūsų krašto žvėrys. O kaip jie į Lietuvą atkeliavo, kaip jie dera su kitais elniniais žvėrimis? Kada stirninai praranda ragus, pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. O jeigu gamtoje rastume ragus – ar galime juos pasiimti, juk žvėrims jų nereikia, o gal gamtoje jie kam nors įd...

Arklių slėnyje, kuris įsikūręs netoli Vilniaus, šiuo metu jėgas atgauna daugiau nei dvi dešimtys kadaise nukamuotų, pusbadžiu gyvenusių, iškankintų arklių. Arklių slėnio vadovė Olga Choroškova sako, kad šiandien jie savo dienas leidžia tarytum, arklių pensionate. Žvėrys, paukščiai augina žieminius kailius ir plunksninius apdarus, ropliai kuriasi giliuose urveliuose, į žiemojimo vietas keliauja var...

Ruduo – ne tik paukščių, geltonų lapų, vilkų medžioklės, bet ir lašišų kelionių į neršto vietas metas. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos darbuotojas, dr. Justas Dainys paaiškina, kada lašišos nukeliaus iki nerštaviečių. Prieš keletą dienų minėjome Gyvūnų globos dieną. Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitiene primena, kas yra gyvūnų globa...

Viešvilės gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris pasakojo, kad prieš dešimtį metų, kai buvo planuojamas kurtinių veislynas, daug kas netikėjo jo sėkme. Šiuo metu veislyne gyvena 17 paukščių, kasmet nauji kurtiniai atkeliauja ir iš kitų šalių. Spalio pradžia - didysis paukščių sujudimas. Soduose, kiemuose,miįke ir laukuose šiuo metu juda kaip niekada daug zylių, kikilių, pečialindų, liepsnel...

Gamtos tyrimų centro botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius smagiai papasakojo, kaip tampama botaniku, kodėl jie studijuoja naujausias technologijas ir kaip tai susiję su Žaliuoju kursu. Šiuo metu prieš srovę upėm iš jūros keliauja lašišos ir šlakiai. Jų kelionės tikslas – maži upeliukai, kur yra nerštavietės. Tačiau ne visos jos pasiekiamos. Štai N...

VU Botanikos sodo uždaro grunto augalų kuratorė Teresė Jokšienė sako, kad sodo oranžerijoje galima susipažinti su augalais iš beveik visų žemynų, o vasara ten būna visus metus. Kaip atrodo rudeninė paukščių migracija, geriausiai supranti būdamas Ventės rage arba Kuršių nerijoje, kur paukščiai susitelkia į vieną srautą ir keliauja pagal jūros nubrėžtą liniją, pasakoja Juodkrantės gamtos tyrimų stot...

Čepkelių valstybinio rezervato mokslininkė Onutė Grigaitė pasakoja, kuo ypatingas Čepkelių raistas, kaip rinkdavo spalgenas anksčiau ir kaip spanguoliaujama dabar. Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Auksė Meiduvienė sako, kad spanguoles paprasta užsiauginti ir sodo sklype, primena, kokios veislės gerai dera. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnai...

Kiekviena botanikos sodo Kairėnuose augalų kolekcija, skirta bendram supažindinimui su augalų įvairove pasirinkta tema : augalai iš natūralios gamtos ar daugeliui pažįstami vaismedžiai, vaiskrūmiai. Ateityje planuojama kolekcija, atspindinti augalų evoliucijos istoriją. Didžiulėje Kairėnų botanikos sodo teritorijoje gali sutikti briedį ir stirną, kiškį ar voveraitę. Ved. Selemonas Paltanavičius ir...

Lietuvą palieka gandrai, tačiau regime vis didesnius gervių pulkus, nes jų šeimos glaudžiasi viena prie kitos. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie gervių paros režimą. O Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius – apie Deltuvos bitininkų kursus, kuriuose mokėsi Gabrielė Petkevičaitė Bitė. Kada regėsime paukščius jų namuose? Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarū...

Kamanių populiacija Lietuvoje – gyvybinga. Tiesa, intensyvaus ūkio regionuose, ten, kur sėjami dideli monokultūrų plotai, kamanių nebelikę. Kaip jas galima susigrąžinti? Lietuvoje medunešės bitės žmonėms tarnauja apie 1000 metų. Kaip keitėsi, vystėsi bitininkystė, galima sužinoti Ignalinos rajone, Stripekių kaime esančiame senovinės bitininkystės muziejuje. Ar visuomet saldus muziejaus gyvenimas,...

Entomologas Povilas Ivinskis pasakoja, kad šiuo metu drugių skraido ne pirma karta. Kovai prie žmonių laikosi ir aktyviai veikia ne visus metus. Jei netoliese yra kolonija, o laukuose kovai randa maisto, jų bus daug. Kaip jų išvengti? Juos išbaidyti gali tik dronas, prie kurio pririštas vanago ar sakalo siluetas. O apie paukščių ankstyvąsias keliones pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedė...

Vasara pateikė neįprastų, netikėtų reišinių – Lietuvoje kepėme kaitroje, skalbė ir plovė lietus, o Europa plūdo potvyniais ir kentėjo stichijas. Įspūdžiai iš Nacionalinės ekpedicijos. Čiurliai – labai nepaprasta rūšis, kurios į ranką nepaimsi, o tik akimis ore sekiosi. Lietuvoje jie gyvena tik trejetą mėnesių – per tą laiką inkile ar palėpėje, pastogės plyšyje suspėja padėti 2 baltus kiaušinius, i...

Žvėrių jauniklių gyvenimas nėra toks nerūpestingas, išbandymai juos lydės visą gyvenimą. Kova už būvį ir išlikimą yra daugiau nei egzaminas. Pasakoja medžioklėtyrininkas Petras Adeikis, kuris daug metų tyrinėja plėšriuosius gyvūnus. Dar jis paaiškina, kodėl nereikia bijoti vilko. Lankomės Asvejos regioniniame parke, prie Dubingių esančiame Jurkiškio upelio slėnyje ir dairomės, kokie augalai auga r...

Žalvarnių Lietuvoje peri vos keletas porų, ir tos visos dzūkų miškuose, nors prieį keliasdešimt metų, jų buvo šimtai. Lietuvos žalvarnių populiacijos būklę sekantis ornitologas Laimonas Šniaukšta aiškina, kodėl nyksta žalvarniai, kas jų priešai, kaip atstatyti jų populiaciją. Javai yra duona, sako, šventa Ona, javų laukai yra namai daugeliui gyvūnų. Kas dar gyvena javuose ir kokia javų laukų reikš...

Prasideda stirnų ruja ar vestuvės. Biologas Eugenijus Tijušas sako, kad šis laikotarpis - labai atsakingas metas, nuo jo priklauso ne tik šių stirnų ramybė, bet ir kitų metų stirniukų sėkmė. Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie sode auginamus retuosius augalus, kurių Lietuvoje yra gal po vieną ar dvi augavietes. Kodėl tenka saugoti Lietuvoje augančius retus augalu...

Žalčiai - Asvejos regioninio parko emblema. Kaip saugomi žalčiai, kiek jaukūs šie gyvūnai, pasakoja Asvejos regioninio parko rekreacijos vadybininkas Nerijus Brusokas. Kauno Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius sumažindina su retu augalu - tulpmedžiu ir primena, kad sode taip pat yra žalčių. Didžiosios zylės peri jau antrąją vadą. Kol patelė šildo kiaušiniukus, patinėlis randa...

Verkių ir Pavilnių regioninių parkų ekologas Rokas Butkus pasakoja, kaip ir kodėl parke saugomos varlės, kas daroma, siekiant atkurti lašišų populiaciją. Primena, kad Verkių parke teka upelis Cedrono vardu pavadintas, šalia kurio įrengtas pažintinis takas. Lietuvoje – vasara. Prie savo inkilo gieda margasparnės musinukės patinėlis, o jo patelė peri jau antros vados dėtį. Ved. Selemonas Paltanaviči...

Kauno zoologijos sodas ruošiasi uždarymui, netrukus prasidės rekonstrukcija. Snieginiai leopardai išvyko į Vengriją, nykštukinė begemotė skrenda į Pietų Afrikos respubliką. Žirafos lieka zoologijos sode, joms bus statomas laikinas, visus reikalavimus atitiksiantis statinys. Po poros metų, Lietuvos zoologijos sodas atitiks tarptautinius reikalavimus, o lankytojai galės ne tik stebėti gyvūnus, bet i...

Joninės - didžiausia vasaros šventė. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius priminė, kad papartis niekuomet nežydi, tačiau turi sporas, kuriomis dauginasi. O, kodėl mes manome, kad papračiai žydi? Vilniuje, Verkiuose pristatyta ką tik išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga. Knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos i...