Aukso amžius

Kai didėja infliacija, reiktų, kad didėtų ir algos. Kai didėja algos, dalis ekonomistų sako, didėja infliacija. Uždaras ratas. Bet pernai realus darbo užmokestis dėl infliacijos sumenko beveik dešimtadaliu. Tai ar šie metai bus derybų dėl algų kėlimo metai? Profsąjungos sako, šiemet darbuotojai privalo reikalauti didesnio atlygio. Darbo skelbimų portalo atstovės teigimu, šalia patrauklių variantų...

Butų, namų, žemės sklypų, viso NT sausį nupirkta ir parduota mažiausiai per 5 metus. Kai kurie NT vystytojai sako, kad Lietuvos rinka – išsemta, išgyvena nuopuolį, todėl pajėgas ir pinigus jie meta į kitas šalis. Dalis gyventojų jau baiminasi, kad prasideda turto nuvertėjimas, koks buvo po 2008–2009 m. krizės. Ar jie teisūs? Svečiai: Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis, Lietuvos ban...

Metai, kai atlyginimas darbuotojui gali būti išmokamas tik pavedimu. Algų grynaisiais neliko. Bet dalis darbdavių sako, tebėra žmonių, kurie sąskaitos banke arba negali atsidaryti, arba to nenori. Ir štai nuolatinė problema – belieka algos žmogui nemokėti, bet ar tai teisinga? Ar politikų įvestas reikalavimas privalomai turėti sąskaitą banke nepažeidžia žmogaus teisės rinktis? Diskutuoja Seimo Biu...

Rinkose nukritus elektros kainai, gyventojams vėl iškilo klausimas – ką daryti? Vieni puola nutraukti turimas sutartis ir rinktis biržos kainą. Kiti dar laukia ir svarsto, o kas, jei rudeniop paaiškės, kad kintamas tarifas – blogiausias pasirinkimas? Vėl lyginti kainas, vėl rinktis, vėl viskas iš naujo. Laidos svečiai: Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir SEB banko ekonomi...

Vėl bandoma įteisinti naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Tokiai prieš porą metų Seime kilusiai iniciatyvai Žemės ūkio ministerija visai neseniai pateikė palankias išvadas. Ar šį kartą bus padėtas taškas – vieni galės virti ir parduoti, kiti – pirkti ir gerti? Diskutuoja: žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji direktorė Gražina Bel...

Lietuvos bankas paskolas teikiančias bendroves ir kitus skolintojus paragino lanksčiai reaguoti į galimas žmonių problemas, grąžinant kreditus. Nors sako, kad kol kas didesnių problemų dėl to nėra, vis dėlto ką reiškia toks išankstinis įspėjimas rinkai? Viešnios: „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka, „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir N...

Nors pradžia bloga, metai buvo geri. Taip apie 2022 m. sako su investuotojais dirbantys, į Lietuvą juos viliojantys profesionalai. Anot jų, karas Ukrainoje įnešė chaoso į investicijų grafikus, bet, laimei, verslas nėra spontaniškas ir tęsė pradėtus projektus. O svarbu užsienio investicijos – ne vien dėl ateinančių pinigų. Svečiai: „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, Kauno LEZ valdančios...

Energijos kainos – augo, infliacija – augo, emigracija – augo, įmonių bankrotų – daugėjo, skolinimasis – dešimtmetį neregėtas dalykas – ėmė brangti. Taigi, kaip nusiteikę 2022 m. baigia verslas, gyventojai. Ekonomistai matematikai sako – viskas ne taip blogai, kaip laukta. Pagal vidutines individualias vartojimo išlaidas Lietuvos gyventojai beveik pasiekė ES vidurkį. Tačiau dabar svarbiausia, kiek...

2,5 milijardo eurų skamba solidžiai. Tiek iš viso valdžia pažadėjusi verslui kaip vienokią ar kitokią paramą, kuri palengvintų brangios elektros ir dujų svorį jų sąnaudose. Bet kaip sekasi tą paramą įmonėms gauti? Kodėl vienoms sėkmė nusišypsojo, o kitoms ne? Diskutuoja: ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, įmonės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas, Pramonininkų konfederac...

Europoje diskutuojama, apie ką papildomai žmones turėtų informuoti alkoholio gamintojai ir importuotojai, pvz., apie gėrimo kaloringumą. Tačiau ta informacija numatoma ne ant butelio. Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad reikia žengti toliau – apie žalą sveikatai informuoti etiketėje. Tai ar reikia butelius paženklinti įspėjimais taip, kaip paženklinti cigarečių pakeliai? Svečiai: Seimo narys, b...

Draudimo agentai išsinagrinėjo Eurostato duomenis. Pagal juos automobilių draudimas Lietuvoje šį spalį kainavo vidutiniškai 22 proc. daugiau nei pernai spalį. Didesnis metinis šuolis – tik Latvijoje ir Estijoje. Kodėl Lietuvoje apdrausti automobilį kainuoja tiek, kiek kainuoja? Rinkos atstovai sako, 200 tūkst. vairuotojų išvis nesidraudžia, jeigu tai darytų – įmokos visiems sumažėtų. Svečiai: Drau...

Nutolusi saulės elektrinė – geriau pirkti vienam ar kartu su dar keliais šimtais žmonių? Būtent tokį – kolektyvinį – saulės elektrinės pirkimą pradeda siūlyti nevyriausybininkait, Vartotojų aljansas. Bet ar žmonėms tokie tarpininkai tikrai naudingi? Ar apskritai dabar skubėti investuoti į saulės jėgainę? Svečiai: Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, bendrovės „Ignitis“ plėtros vadova...

Maistas Lietuvoje brangesnis nei visos kitos prekės. Ir nors bendra infliacija piką, panašu, jau pasiekė, maisto kainos kas mėnesį tebekyla. Spalį metinė maisto infliacija – 34,5 proc. Kodėl taip yra? Svečiai: SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis ir prekybos tinklo „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas. Ved. Irma Janau...

Metai dar nesibaigė, o vagysčių iš parduotuvių, Prekybos įmonių asociacijos skaičiavimu, šiemet – jau dvigubai daugiau nei pernai. Nuostolis – maždaug 60 mln. eurų. Prekybininkai sako, vagiamos ne vadinamosios skurdo prekės, kurias žmonės imtų sau, nes neįperka. Vagiamos tokios prekės, kurias po to galima lengvai parduoti, o vagišiai – nebaudžiami. Kas čia vyksta? Ir kas galiausiai tuos nuostolius...

Gyvenimo trukmė ilgėja, bet galinčiųjų išlaikyti vyresnius žmones, uždirbti jų pensijai mažėja. EBPO Lietuvai siūlo indeksuoti pensinį amžių pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, t. y., ilgėjant jai, vėliau išleisti žmones į pensiją. Ar tai gera idėja? Ar vis vyresni žmonės turės sveikatos dirbti? Ar darbdaviai norės senų darbuotojų? Jeigu pensinis amžius nebūtų vėlinamas, kokios kitos alternatyvos? Maž...

Sovietmečiu kiekvienas turėjo vadinamąją darbo knygelę. Jos nelikus, žmonės neša darbo aprašymus, kuriuose, dalis darbdavių sako, – ne visa informacija arba atvirkščiai – jos tiek daug, kad kyla abejonių, ar ji teisinga. O patikrinti, ar CV neprasilenkia su realybe, labai sunku arba išvis neįmanoma. Diskutuoja: Darbdavių konfederacijos viceprezidentė Aurelija Maldutytė, portalo „CV-Online“ marketi...

Lygiai po savaitės, lapkričio 1 d., mažėja leistinas kompensacijų dydis lauke dirbantiems darbuotojams ir tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. O kitąmet nuo birželio šių kompensacijų visai neliks. Profesinės sąjungos sako, pagaliau išnyks legalūs „vokeliai“. Naujovės priešininkų teigimu, tiesiog sumažės darbuotojų pajamos ir brangs bent dalis paslaugų. Diskutuoja: Profesinių są...

Nauja problema Lietuvos ekonomikai. Taip įvardijamas eksporto lėtėjimas. Ką tai reiškia įmonėms, kurios gamina užsienio rinkoms. Ką tai reiškia jų darbuotojams. Ir ką pačiai šalies ekonomikai. Diskutuoja „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius, „Lukšių tekstilės“ gamybos vadovas Sigitas Bendorius, „Arginta Engineering" vadovas Tomas Jaskelevičius ir „INVL“ vyriausioji ekonomist...

Karas, ekonominiai neramumai, infliacija, didėjančios bazinės palūkanų normos – visa tai brėžia naują realybę ir kreipia pasaulio pinigų srautus. Šiandien kalbame, į kur. Kokie sektoriai, kokie verslai traukia pinigus ir nuo ko investuotojai nusisuka pasaulyje ir Lietuvoje. Kur nugula lietuvių pinigai, ne tik pensijų fondų. Diskutuoja Verslo angelų fondų valdytoja Daiva Rakauskaitė, „INVL“ portfel...

Šiek tiek daugiau nei penktadalis elektros vartotojų gyventojų už kilovatvalandę moka daugiau nei 24 centus. Ir sako nesuprantantys, kur ta išgirtoji rinkos liberalizavimo nauda. Negana to, daliai žmonių, kurie elektros kainą užsifiksavę porai metų, sutartys baigiasi ir nauja kaina jau bus didesnė. Kada ateis tas metas, kai bus galima sakyti, kad elektros tiekimo rinkos liberalizavimas išties pala...

Beveik pusmetį kiekvieną mėnesį žmonės perka vis mažiau. Ir maisto, ir ne maisto prekių. Kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvą jau apima vartojimo krizė. Ką tai reiškia visai ekonomikai ir kiekvienam dirbančiam žmogui? Diskutuoja „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Ved. Irma Janauskaitė

Nei pandemija, nei energetinė krizė nesustabdė Europos komisijos. Diena, kai ji priims sprendimą, ką daryti su 1 ct ir 2 ct, artėja. Beliko sulaukti naujausios gyventojų nuomonės: ar jiems šios smulkiausios monetos – pinigas ar tik vargas. Prekybininkai sako, pirkėjai naujovei kol kas nepasiruošę. Diskutuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Pr...

Nekilnojamojo turto vystytojai skelbia, kad vidutinė naujos statybos butų kaina per rugpjūtį smuktelėjo. Bet sako, tai jokiu būdu nereiškia būsto brangymečio pabaigos. Tačiau sandorių rinkoje – jau mažiau, veiksmas sulėtėjo net pajūryje. Mažuosiuose miestuose ir gyvenvietėse ir kainos, ir norinčiųjų pirkti bei parduoti nepalyginamai mažiau nei didmiesčiuose, bet ten ant prekystalio žemės ūkio pask...

Įmonėms – egzistencinis klausimas. Daugybė verslų sako, kad gyvuoti tapo sunkiau nei per pandemiją – tiek pabrango elektra ir dujos. Skelbiama apie veiklos stabdymus, išaugusį bankrotų skaičių. Neabejojama – į Lietuvą atkeliauja recesija. Bet registruotas nedarbas vasarą buvo mažesnis nei prieš metus. Dalis ekonomistų sako, būtent situacija darbo rinkoje signalizuoja apie Lietuvos ekonomikos būklę...

Augantis pasipiktinimas bankais: pelnus žeriasi, o klientui – jokios pagarbos. Ved. Irma Janauskaitė