Atrask Lietuvą

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – sako Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo vadovas Robertas Degutis. Kalvarijos jaunimas Raudeniškių kaime sutvarkė prieš 70 m. sovietų statytus bunkerius ir pritaikė turizmui. Veikia karo istorijos muziejus, vyksta edukacija moksleiviams, naktimis – teatralizuotos inscenizacijos. Sūduvos krašte galime išgirsti skambiausią ir lietuviškiausią...

Kas garsina Kalvarijos miestą? Mokytojas, istorikas Alvydas Totoris iš karto išskiria tris pagrindinius objektus miesto senamiestyje, kuris yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas, ir naujamiestyje. Istorinėje miesto dalyje stovi pagal žymaus italų architekto Enrico Marconio projektą pastatyta Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia. Taip pat – vienintelis Lietuvoje iki mūsų dienų iš...

Punske gyvena keistuolis Petras Lukoševičius. Verslininkas buvusiame Šilainių kaime, netoli Punsko, 8 ha kuria jotvingių ir prūsų gyvenvietę. „Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine žeme. Su jos istorija, kultūra, šiltais ir atvirais dzūkais. Atvažiuokite, mes Jūsų laukiame...“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas...

„Aš tarnauju etninėse žemėse, Punsko parapijoje. Čia viskas nuo amžių lietuviška, vietiniai kalba dzūkų tarme. Ir man tenka prisidėti prie unikalių tradicijų išsaugojimo, kartais – susidurti su tikrove. Tai, ko nepadarė komunizmas, nes šiuose kraštuose žmonės buvo mažiau apnuodyti melu, daro kapitalizmas, kuris sėja tarp žmonių susvetimėjimą, mažina bendravimą“, – mintimis dalijasi Punsko parapijo...

Geologas Simonas Saarmannas ieško gilesnio gamtos ir gyvenimo suvokimo, sąsajų tarp gamtos reiškinių ir mūsų mąstymo. Ieško naujų būdų mokyti gamtos pažinimo ir priartinti žmogų supančią aplinką prie jo. Surasti savo vietą istoriniame laike. „Žmogus turi gebėti pereiti iš vienos srities į kitą. Juk tie patys dėsniai taikomi ir moksle, ir mene, ir teatrinėje vaidyboje, ir muzikoje, galiausiai gyven...

„Tėvelis man perdavė bitininkystės ir žvakių liejimo paslaptis. Mama – meilę ir užuojautą žmonėms“, – sako Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius. Taip pat laidoje susitiksime su senojo pynimo meistre Vaiva Neteckiene, gyvenančia Tiltų kaime. Su Strakiškių kaimo bityno „Kupa – iš bityno ir žolynų“ senųjų tradicijų žvakių liejimo puoselėtoja Alma Kasperavičiene. Su Trakų...

Šiais metais Aukštadvariui suteiktas Lietuvos mažųjų miestelių kultūros sostinės vardas. Žadama daug renginių, kurie atskleis krašto savitumą ir išskirtinumą. Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas. Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario...

Vietos gyventojai savaip vertina ir puoselėja savo kraštą. Pavyzdžiui, karaimės Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja tiesiai sako: „Nevažiuokite į Trakus. Mes Jūsų nelaukiame. Tų, kuriems rūpi tik kibinai. Kurie Karaimų gatvę užkemša automobiliais. Į šį istorinį miestą yra labai vartotojiškas požiūris. Kuo pavirs Trakai, neaišku...“ Su dr. Lina Lemparskiene užsukę į Trakų Švč. Mergelės Marijos...

„Tai, kad Trakai siejami su karaimais ir kibinais, dažnai užgožia jų tikrąją vertę. Savitas ir įdomus Trakų kraštas vis dar neatrastas“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Leparskienė ir kviečia leistis į kelionę, pažinti šį kraštą per vietos gyventojus. Grigiškėse pasitinka Grigiškių ir Rykantų parapijų klebonas kunigas Andžejus Andžejevskis...

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės. Anykščių angelų muz...

„Anykščiuose man pailgėjo naktys ir dienos, čia radau ramybę...“, – mintija alpinistas, keliautojas ir fotografas Vladas Vitkauskas. Everestas žinomam Lietuvos alpinistui, keliautojui V. Vitkauskui buvo gyvenimo kelias. Didžiausioje pasaulyje viršukalnėje iškelta trispalvė, vėliau suplevėsavusi visų žemynų viršūnėse, palikti Baltijos gintaro gabalėliai ir žemė iš Lietuvos. Anykščių menų inkubatori...

Skulptorius Viktoras Žentelis sako, kad meilė tėvynei, savo gimtinei išreiškiama labai paprastai. Beriant grūdą nuostabiose Lietuvos lygumose ar kalvose. Minant savo brydę kultūros lankose. Nepamirštant savo krašto tradicijų. Jas puoselėjant ir kuriant naujas ateinančioms kartoms. Veprių kraštas stebina kraštovaizdžiu, siekiančiu paleolito laikus. Prieš milijonus metų nukritęs meteoritas išmušė kr...

„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą su Barbora ėjo Žygimantas Augustas. Arba, kai į Sereikiškių parką pasivaikščioti išeidavo signataras Stanislovas Narutavičius, ar iš posėdžio „Štralio...

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas) Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“. Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė. Apie Bitėnų kapinaitėse kuriam...

Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A. Smetona planavo jį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla. Užugirio mokykla-muziejus. Užulėnio ka...

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve. Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose? Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė...

Dar prieškario Lietuvoje Alytaus sodas buvo laikomas miesto simboliu. Valstybės saugomas fontanas mena romantiškus laikus, žymius žmones, praradimus. Šiandien alytiškiai rūpinasi miesto sodo atgimimu. Ką mena miesto sodas? Kodėl Alytaus sodui neprigijo Kipro Petrausko vardas? Ką ant suolelio sėdėdamas veikdavo rašytojas Antano Jonynas? Apie Alytaus sodo ir parko istoriją geriausiai papasakoti gali...

Buvusiuose KGB rūmuose yra įsikūręs Genocido aukų muziejus. Šiandien jį gausiai lanko ne tik Lietuvos žmonės, bet ir atvykusieji iš toliausių užsienio šalių. Ką ten galima pamatyti? Kokias istorijos pamokas išmokti? Po buvusį KGB vidaus kalėjimą, įrengtą pastato rūsyje, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą vedžioja ir pasakoja Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Su ekspozicij...

Jei norime daugiau sužinoti apie Alytaus miesto istoriją, apsilankykime Alytaus kraštotyros muziejuje. Jei norime pasigrožėti gamta, tinkamiausia vieta pasivaikščioti yra palei Nemuną prie Baltosios rožės dviratininkų ir pėsčiųjų tilto. Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiuly...

Prienų krašto muziejus turi kelis filialus. Vienas iš jų – Šilavoto davatkynas. Daugiau kaip šimtmetį nuošalioje vietoje netoli Šilavoto kaimo bažnyčios veikė neformalus moterų vienuolynas. Ten gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės, kurios buvo atsidavusios žmonėms ir maldai. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės s...

„Vaikystėje visas vasaros dienas praleidau tikrame lietuviškame, aukštos kultūros, moralės ir tikėjimo kaime. Čia mačiau tikruosius kaimo inteligentus“, – mintimis dalijasi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas. Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.

„Prieš Kalėdas taip norisi daryti gerus darbus“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi miškininkas Raimundas Ereminas. Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo p...

„Panemunės dzūkai tvirtai tiki, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi Margerio pilis, vadinta Pilėnais. Tiki, kad pilėnai susidegino, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams. Ir lai niekas nedrįsta dzūkų tikėjimo laužyti“, – juokauja Punios seniūnijos seniūnas Gintautas Laukaitis. Apie Punios miestelio gyventojų norą nenuleisti kartelės ir toliau išlikti Mažąja Lietuvos kultūros sostine mintimis dalijasi...

„Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla yra miegančioji gražuolė, kuri laukia savo valandos“, – juokauja Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ tarybos ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos valdybos narys dr. Kazimieras Sventickas. Kodėl verta aplankyti nepelnytai pamirštą unikalų prieškario edukacinio paveldo objektą – Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą, pasakoja buvusi mokyklos direktorė...

Medingėnai – miškų apsuptas, į mažą miestelį panašus bažnytkaimis. Pačiame centre, prieš bažnyčią, baltuoja paminklas Vytautui Didžiajam. Perstatytoje bažnyčioje buvo krikštyta rašytoja Šatrijos Ragana – Marija Pečkauskaitė. Medingėnų apylinkėse yra buvusi Medingėnų (Šiukštų) dvaro sodyba. Šiandien ją mena seni medžiai, nykstančių alėjų likučiai, pastatų pamatai. Buvusio rūmų pastato vietoje likę...