Atrask Lietuvą

Atrask Lietuvą. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žygis su archeologu prof. Aleksiejumi Luchtanu palei dešinįjį Neries krantą. Vilniaus ir Kernavės apylinkių istorijos siejamos su Lietuvos valstybės gimimu. Prie upių, šaltinių kūrėsi pirmosios gyvenvietės. Gyventojai šalia esančias kalvas lengvai įtvirtino ir pavertė piliakalniais. XIX a. žinomas Lietuvos istorikas, archeologas, etnografas ir kolekcininkas Konstantinas Tiškevičius įvykdė unikalią...

Rojaus keliu nuo Kauno Jurbarko link. Buvusioje Šilo karčemoje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija ir lankytojų centras. Ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo pristato direktorius Mindaugas Janušonis bei specialistės Vaida Mazūraitienė, Greta Šulcaitė. Šilėnų kaime kempingą „Medaus slėnis“ įkūrė bitininkas Ovidijus Jasinskas. Kaimo turizmo sodybos „Jurodis“ šeimininkė Kristina Vanči...

Kelionė Panemunės keliu Kaunas – Jurbarkas. Apie didingą krašto istoriją, piliakalnius pasakoja Panemunių regioninio parko direkcijos specialistės Vaida Mozūraitienė ir Greta Šulcaitė. Grumuldžių šeima pristato sodybą „Vila Bisena“, plaukimą Nemunu laivu „Bisena“ bei maisto furgoną „Kipšiukas“. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kažkada Tiltiškių vandens malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi ją į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Šiandien malūne atidarytas muziejus, kuriame didžiąją dalį užima kolekcininko Daliaus Bučenkos senoviškų radijo aparatų ir vinilo plokštelių ekspozicijos. Stelmužės kaime tyliai istoriją liudija padavimais apipintas Stelmužės ąžuolas...

Stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus domisi Lietuvos istorija. Dvasininką ypač žavi Vilniaus senamiestis. „Lietuvoje gražiai sutaria stačiatikių bei katalikų religinės konfesijos“, – sako Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris V. Mockus ir kviečia aplankyti ortodoksams šventas vietas Lietuvoje: Vilniaus, Kauno, Vievio cerkves bei Kruonio bažnyčią. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Savamokslis archeologas Mikelis Balčius yra akmeninės Šventosios atradėjas. Vietiniai jį vadina vaikščiojančia enciklopedija. Tikras kuršis tėvų namuose įrengęs iškasenų ir senienų muziejų. Apie neolito laikų gyvenvietę pasakoja Šventosios metraštininkas M. Balčius. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Geologinis paveldas ne tik gamtos keistenybės, bet svarbi žinia, atviras laiškas žmonėms apie mūsų krašto geologinę savastį ir jos trapumą. Po baltųjų smėlynų Anykščių kraštą keliavo geologai: prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologų tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Rimantė Guobytė, geologai Gražina Skridlaitė, Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė....

„Medžioklė yra ūkininkavimas gamtoje. Teisingai nukauti gyvūną – didelis mokslas. Tai ne pyškinimas be atodairos į visas puses“, – mintimis dalijasi žinomas Lietuvos medžiotojas ir medžioklės trofėjų ekspertas, Medžioklės ir gamtos muziejaus įkūrėjas Mindūnuose Antanas Truskauskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.  

Vilnius – daugiakultūris ir daugiatautis miestas, kuriame savo vietą randa skirtingos kilmės ir skirtingų tikėjimų žmonės. Miesto gyvenimo ritmas juntamas vingriose senojo Vilniaus gatvelėse. Poetas, tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas kuria pasakojimus ir pasakas apie Vilnių, kviečia pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, užsukti į istorinius kiemelius. Ved. Jolanta Jurkūnienė.  

Julius Žėkas kviečia pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lietuvos knygnešystės fenomeną UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla. Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje. Muziejininkas Audrius Daukša. Valaktėlių, Garšvių ir Murmulių kaimai. Griūvančius dvarus lankome su istoriku Deimantu Ramanausku. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Krekenavos kraštas traukia gražiu kraštovaizdžiu, miestelis – urbanistikos paminklu – centrine Birutės aikšte ir viena garsiausių Lietuvos šventovių Krekenavos mažąja bazilika. Piligrimai jau atrado kelią į šį jaukų miestelį, laikas atrasti ir mums. Istorikas, gidas Deimantas Ramanauskas supažindina su gimtuoju kraštu. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, 2004 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Laidoje apie Kernavę pasakoja Vilniaus universiteto profesorius archeologas Aleksejus Luchtanas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Archeologijos ir istorijos muziejaus vedėjas Valdas Lučunas ir Ryšių su visuomene ir švietimo progr...

„Pažintį su Alytaus kraštu reikia pradėti Alytaus kraštotyros muziejuje“, – sako muziejininkas Giedrius Bernatavičius. Tautodailininkės Julijos Baranauskienės kūrybinį palikimą saugo dukra Leokadija privačiame muziejuje. Vaclovo Jankausko Akmenų muziejuje galima susipažinti su unikalių eksponatų kolekcija. Užsukti kviečia privatus Afganistano karo veteranų klubo muziejus. Lankytojus pasitinka Resp...

Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose ruošiasi „Žiemos žūklės šventei“. Jei nebus tikros žiemos ir ledo, žvejai nenusimena. Sugalvos, kuo sudominti svečius. Apie senovinį stintelių ir seliavų gaudymą su bobomis pasakoja tradicinės žūklės puoselėtojas Albertas Kaminskas. Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo iš valties čempionas Sigitas Lukštas pristatys naujausias žvejybos madas. Sertifikuota Auk...

„Man patinka draugiškas turizmas, kai žmogus gamtoje nepalieka pėdsakų. Esu gamtininkas idealistas“, – mintimis dalijasi gamtosaugininkas, Labanoro girios vilkas Andrejus Gaidamavičius. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Signatarų namų istorija Vilniuje dar iki galo neparašyta. Istorija svarbi, reikšminga, praplečianti mūsų laisvės kovų pasakojimą“, – sako prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris dešimtmečius užaugusi nauja tyrėjų karta keičia požiūrį į tyrimų šaltinius. Randasi naujas žvilgsnis į laisvės kovotojų istoriją ir jos pateikimą. Ved. J....

Tautodailės metai akins labiau domėtis, vertinti ir populiarinti tautinį paveldą. Tautodailė prisideda prie kultūrinio turizmo Lietuvoje, saugo ir išryškina regionų savitumą. Ne veltui Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio šedevrų sąrašą. Susitiksime su tautodailininkais žemaičiu Kęstučiu Norušiu iš Širvintų ir dzūku Sauliumi Lampicku iš Alytaus. Ved. J. Jurkūni...

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Nedideli darbai taip pat reikšmingi. Jie ratilais banguoja ir akina kitus imtis veiklų“, – sako medžio drožėjas, restauratorius Juozas Kalinauskas. Musninkai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2020 m. Bendruomenės „Spindulys“ nariai, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos moksleiviai, vietos gyventojai vertina tokį pasitikėjimą ir siekia naujų pokyčių. Laidoje mintija gimnazistai Laura Vaitkutė, Mi...

Buvusi mokytoja Ona Norkutė apie Švėkšną turi sukaupusi daug vertingos medžiagos. Mielai pasakoja apie grafus Pliaterius, knygnešius, legenda tapusią Pauliną, Žemaitiją. Saugų kaimą galima rasti Šilutės r., Mažojoje Lietuvoje. Ten verta pamatyti architektūros ir technikos paminklą Saugų malūną. Verslininkas Vidas Mauricas jį įsigijo ir prikėlė naujam gyvenimui, persikėlė lentpjūvę. Malūnas tapo įv...

Kitais metais Musninkų miestelis taps Lietuvos mažąja kultūros sostine. Nemenkas iššūkis tenka Musninkų bendruomenei „Spindulys“. Kokiomis nuotaikomis gyvena bendruomenė? Pokalbio į Musninkų bendruomenės lėšomis atstatytą seniausią Aukštaitijoje varpinę susirinko Steponas Mažrimas, Eglė Dikčienė, Rokas Gatelis, Juozas Kalinauskas, Valentina Brazaitienė, Stanislava Šidagienė, Leonas Vaicekauskas, J...

Švėkšnos turtinga istorija. Centrinę miestelio dalį vietiniai labai myli ir vertina, tai – urbanistikos paminklas. Monika Žąsytienė, parašė knygą apie XVII–XX amžiuje žydų bendruomenę Švėkšnoje, štetlą. Tai dar labiau atgaivino istorinę atmintį, norą atsinaujinti ir atsiskleisti kitoje šviesoje. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Mokslininkams seniai rūpėjo atskleisti Gedimino kalno paslaptį. Svarbūs epochiniai tyrinėjimai baigti. Pristatyta knyga „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“. Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios knygos į Vilnių žvelgiame jau kitomis akimis“. Archeologas Gytis Grižas prisipažino, kad sukilėlių palaikų paieška sukėlė daug emocijų. Paberžėje, Kėda...