Tendencingai

Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kart...

Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika ga...

„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados...

Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendi...

Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir...

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus antram sovietizacijos etapui visiškai pasikeitė ir Lietuvos mados sistema. Iš Maskvos valdomas modelių namų tinklas, neturėjęs daug bendro su vakarietiška mados namų tradicija, buvo skirtas tarnauti planinei ekonomikai, o mados idėja atmesta kaip pernelyg skatinanti saviraišką. Vis tik mados žurnalų Sovietų Sąjungoje buvo, kaip ir pačios mados – tik viskas tur...

XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvą nuolat purtė globalūs bei vietiniai politiniai neramumai, bet kultūra, masinės informacijos priemonės bei mada patyrė ypatingą augimą. Šalyje ne tik leista gausybė madą apžvelgiančių žurnalų, padėjusių susipažinti su Paryžiaus ar Holivudo tendencijomis, bet neatsilikta nuo kino diktuojamų grožio standartų. Net sugalvota išrinkti gražiausią lietuvaitę, bet plana...

Tarpukario Lietuvoje – kaip ir visoje Europoje – mada keitėsi neįtikėtinu greičiu. Tiesa, moterų sijonams ir plaukams trumpėjant kai kurie visuomenės nariai pradėjo rūpintis dorove, tad Kaune net surengtas viešas mados teismas. Jame dalyvavo medikai, dvasininkai, menotyrininkai ir, aišku, pačios moterys, kurių gyvenimas po Pirmojo pasaulinio karo tapo ir laisvesnis, ir aktyvesnis. Ar mada buvo išt...

Ką dėvėjo XIX a. antrosios pusės Vilniaus madistai? Pasirodo, kad į viešumą eidavo avėdami guminius kaliošus, kvepinosi prancūziškais kvepalais ir siekė įsigyti madingos – ir kartais net suklastotos – produkcijos, pagamintos Varšuvoje. Nors Rusijos imperijos sudėtyje buvęs Vilnius kiek atsiliko nuo naujausių Vakarų Europos madų, tai nereiškia, kad mieste nepradėjo formuotis visiškai nauja vartotoj...

1944 m. Niujorko Modernaus meno muziejuje atidaryta paroda „Ar drabužiai yra modernūs?“. Ją kuravęs architektas Bernardas Rudofskis analizavo jau įsibėgėjusios modernybės atspindį gan konservatyvioje XX a. vidurio aprangoje. O štai 2017 m. prie šios idėjos grįžta jau su nauja paroda „Daiktai: ar mada yra moderni?“, kurioje atrinkti 111 mados objektų, be kurių modernybės eros dizainas – ir mūsų kas...

Garsiausiu pasaulio muziejumi vadinamame Luvre pirma paroda atidaryta dar prieš 231 metus, bet tik šiemet ten surengta pirmoji mados kūrinių ekspozicija. Sausio gale atidaryta „Louvre Couture“ – tai XIX a. Luvro apartamentuose įkurdinta paroda, apimanti apie 100 aukštosios mados objektų iš 45 skirtingų mados namų. Šis LRT Klasikos laidos „Tendencingai“ epizodas – galimybė po parodą pavaikščioti vi...

1990-ieji – tai skurdo, nežabotos laisvės ir laukinio kapitalizmo laikas, atvaizduotas Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“. O kaip ši ankstyva nepriklausomybė atrodė Šiaulių jaunimo spintose? Ką jauni žmonės pirko turguose ir ką laikė mados ir puošnumo etalonais? Galų gale, kodėl treningai yra lietuviška autentika? Apie tai pokalbis su mados ir kino kostiumų dizainere Agne Biskyte. Ved. Deiman...

Po raidžių junginiu SSTKMS slepiasi ne tik kriptiškas žodis „susitikimas“, bet ir dviejų jaunų mados dizainerių kūryba. Urtė Vosyliūtė ir Kotryna Lipkevičiūtė susipažino studijuodamos mados dizainą, o kurti drauge pradėjo 2019 m. Ir... iškart pateko ant „Mados infekcijos“ podiumo, o iki šios dienos sukūrė keturias konceptualių dėvimų drabužių kolekcijas. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl? Ved. Deimantė...

Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasa...

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ veikia paroda „Costume & Contemplation On Religion“. Joje pinasi ne tik sudėtingi religija bei tikėjimu paremti naratyvai, bet ir kostiumo dizainas bei meninė kalba. Apie parodą pasakoja viena iš jos kuratorių bei dalyvių prof. Renata Maldutienė, taip pat vadovaujanti Vilniaus dailės akademijos mados dizaino katedrai. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Šįkart laidoje „Tendencingai“ – trys intriguojančios mados temos. Pirmoji – žvilgsnis į tai, kam ir kada reikalinga profesionali mados kritika. Antroji – pasvarstymai apie jaunosios Z kartos santykį su darbo aplinka, o kartu – ir apranga. Laidą užbaigia istorinis pasakojimas apie aukštakulnius batelius ir kodėl mados industrija vis nesugeba jų nusiauti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nuo įspūdingiausių kolekcijų, sudrebinusių visą mados pasaulį, iki svarbiausių įvykių Lietuvos mados padangėje – pasakoti apie 2024-uosius madoje tikrai yra ką. Palydint metus ir pasitinkant naujuosius verta aptarti ryškiausius industrijos įvykius, paminėti madą keitusius kultūros reiškinius ir prisiminti tuos, kurie išėjo Anapilin. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ypatinga šventinė laida – tai geriausių vedėjos Deimantės Bulbenkaitės šiemet atrastų mados istorijų epizodas. Trumpi ir informatyvūs, šie pasakojimai supažindins tiek su Lietuvos krepšinio rinkinės atributika ar mados ir meno susikirtimais, tiek su 2024-ųjų mados aktualijomis. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ramunės Piekautaitės mados namai yra tarsi lietuviškos mados konstanta: dizainerė dar 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino studijas ir drabužius klientėms kūrė tuomet, kai medžiagų reikėjo ieškoti buvusių Modelių namų sandėlyje. Savo vardo mados namus įkūrusi 1997 m., Piekautaitė iki dabar kas sezoną pristato po naują kolekciją ir toliau rašo lietuviškos mados istoriją. Apie t...

Rodos, kūno idealo samprata kinta kartu su mados tendencijų ciklu. Vis tik praeitą dešimtmetį įsisiūbavęs kūno pozityvumo judėjimas suteikė vilties, kad kiekvienas kūnas gali būti priimtas ir vertas ne tik pagarbos, bet ir reprezentacijos madoje. O tuomet… viską pakeitė vaistas „Ozempic“, tapęs greito ir paprasto lieknėjimo pažadu. Apie tai – pokalbis su iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autore Giedre...

XIX amžiaus medikai aprašė 97 jo sukeliamas ligas, reformatorė Gabrielle Chanel jį pasmerkė, o Christianas Dioras netrukus vėl grąžino į mados leidinių puslapius. Tai – korsetas, keturis šimtus metų moterų vadintas tiek kankinimo instrumentu, tiek svarbiausia aprangos detale, tačiau savo istoriją tęsiantis ir šiandien. Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Mados industriją neseniai apskriejo naujiena, kad beveik 3000 eurų kainuojančios „Dior“ rankinės gamyba iš tiesų atsieina... vos 53 eurus. Likusią kainą sudaro išlaidos reklamai, logistikai bei medžiagoms, bet didžioji dalis yra grynas pelnas. Tad, stebint nuolat kylančias kainas, pradeda kilti ir klausimas, ką perka klientas: tikrą prabangą ar tiesiog brangų daiktą? Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Viltė Savickaitė – jaunosios kartos dizainerė, savo kūryboje nagrinėjanti miesto ir kaimo sankirtas, amato tradiciją bei socialinių vaidmenų klausimus. Šiemet baigusi Vilniaus dailės akademijos mados dizaino studijas, Viltė pristatė kolekciją „Prie stalo“, kuri vos per kelis mėnesius sulaukė mados gerbėjų dėmesio bei tapo Viltės prekių ženklo „Ve Sav“ pradžia. Ved. Deimantė Bulbenkaitė