Aukso amžius

Lietuvoje kasmet šimtai ginčų dėl prastai atliktų darbų, ir jų skaičius auga. Defektų padaugėjo, nes, kai visi stato, skuba, dirbti ėmė ir neprofesionalai – meistrais tapo bet kas. Vis dėlto Statybininkų atstovas sako, norint sumažinti broko, reikia dviejų dalykų: kad visas Lietuvoje parduodamas būstas būtų ne su daline apdaila, o visiškai įrengtas, ir kad dirbti tokius darbus galėtų tik tie, kas...

Pensijų fondų turtas nuvažiavo žemyn, finansų rinkose – nepastovumas, o infliacija perkopė 20 proc. Pinigai netenka vertės ir apie tai, kas bus toliau, jau svarsto net ir tie, kas neturi gausių santaupų, o atsidėję tūkstantį ar du tūkstančius eurų. Ekspertai sako, jokia investicija dabartinės infliacijos neaplenks, bet visi sutaria, kad brangymetis – proga apskritai revizuoti savo finansus. Diskut...

Viešiesiems pirkimams valstybė kasmet išleidžia 5–6 mlrd. eurų. Jau beveik pusmetis, kai Rusijos ir Baltarusijos verslas prie šių pinigų neturėtų prieiti. Bet ir teisininkai, ir verslo bendruomenė sako, ambicingas tikslas neveikia. Jau planuojami pakeitimai. Diskutuoja Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, advokatas Karolis Kačerauskas ir...

„Linava“ skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Netrukus jų trūkumas bus kritinis – reikės 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras. Kur tie vairuotojai dingsta? Ar kažkas iš esmės ne taip su visu transporto sektoriumi? Ar bėda ne jis, o jaunimo nenoras vairuoti su...

Europos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dešimtmečio žingsnį – padidino bazines palūkanų normas. Ar tai reiškia, kad indėlių turėtojai Lietuvoje jau gali džiūgauti – pagaliau pradės gauti labiau pastebimas, labiau apčiuopiamas palūkanas už tai, kad laiko savo pinigus banke ar kredito unijoje? Kada įvyks tai, ko nebuvo nuo praėjusios finansų krizės? Indėlių suma Lietuvoje – 20 mlrd. eurų. D...

Atidėti gyventojų ir įmonių mokėjimai pasiekė rekordą – 14,45 mlrd. eurų. Ir tai tik per tris šių metų mėnesius. Kas kam už ką laiku nesusimoka, kokios to pasekmės? Ekonomistai sako, tai - signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę. Laidos svečiai: Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfed...

Pavalgyti tapo brangiau, nei apsirengti. Bet tekstilės ir drabužių pramonės vis tiek priskirtos prie tų, kurioms prognozuojama daugiausia rizikų. Ką tai reiškia gamintojams ir pardavėjams, diskutuoja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ direktorius Baltijos šalims Mindaugas Sventickas, SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybos pirmininkė Dovilė Tamoševičienė ir mažmeninės drabužių prekybos grupės „...

NT savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais iki šiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro, atsakymo ieško Lietuvos bankas. Kokią įtaką tai turės visai NT rinkai ir ką pakeis naujo būsto norintiems fiziniams asmenims? Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direkto...

EK siekia apibrėžti, kada darbas per skaitmenines platformas turėtų būti prilygintas darbo santykiams. Sąlygas numatytų direktyva. Pagal ją, pavyzdžiui, keleivių pavežėjai ar maisto kurjeriai gali būti prilyginti samdomiems darbuotojams ir, užuot dirbę individualiai, su platforma turėtų sudaryti darbo sutartis. Dirbančiųjų „Uber“, „Bolt“, „Wolt“ ir pan. platformose padaugėjo per pandemiją. Visoje...

Mažiausiai 400 tonų per savaitę. Tiek agurkų nuperka Lietuvos gyventojai ir tai – tik trumpavaisių, vakariečiai tokių šviežių išvis nevalgo. Štai kokie mėgiami agurkai Lietuvoje. Bet, ar jų augintojams sezonas geras, sako, dar anksti pasakyti – 5–6 kartus pabrangę energetiniai ištekliai savikainą padidino nesuvokiamai. Apie sektorių, konkurentus importuotojus, agurkų išvaizdą ir kainas diskutuoja...

Vieni bus registruoti bedarbiai. Kiti, nors irgi be darbo, bus vadinami kitaip. Kas taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiamas iš sąrašo ir turės pats mokėti sveikatos draudimą. Tik ar nebus taip, kad šie žmonės visai dings iš socialinės apsaugos sistemos akiračio? O gal atvirkščiai, gal tikrai pavyks į darbo rinką grąžinti metų metus nedirbančius žmones? Apie nuo liepos įsigaliosiančius pokyčius...

Kaip visam laikui išeiti iš II pensijų kaupimo sistemos? To klausia dalis žmonių, kurie sako netikintys, kad jiems pavyks susikaupti oriai senatvei. Bet gal jie klysta? O gal, leidus iš sistemos pasitraukti, kada panorėjus, II pakopa taptų labai patraukli? Proga kalbėti apie kaupimo privačiai pliusus ir minusus, nes tūkstančiai žmonių iki birželio 30-osios turi priimti svarbų sprendimą. Svečiai: B...

Daugiau nei pusė gyventojų, pirkdami prekes ar paslaugas, pasidomi, ar įmonė dirba skaidriai. Jeigu taip, linkę sumokėti net daugiau. Tą parodė apklausa. Finansų ministrė sako, kad šešėlyje dirbančio verslo Lietuvoje mažėja. Kad tokia tendencija išliktų, numatoma įvairių naujų priemonių, tarp kurių – uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, kai suma viršija 3 tūkst. eurų. Tačiau kitas tyrimas teigia,...

Vien karinei ir gynybos pramonei gamina bene vienintelė įmonė Lietuvoje, bet yra dar apie keturias dešimtis įmonių, Lietuvos arba kitų šalių kariuomenėms gaminančių fragmentiškai, o įprastai dirbančių civiliams. Kokia ta Lietuvos karinė ir gynybos pramonė? Ką lietuviškos įmonės gamina? Kokios vertės užsakymai ir kiek juos pakeitė ar nepakeitė karas Ukrainoje? Svečiai: Gynybos ir saugumo pramonės a...

Verslu Lietuvoje pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų. Ką tai sako apie verslą ir ką apie visuomenę, kuri taip jį įvertino? Juolab kad apie 300 tūkst. žmonių Lietuvoje patys yra verslo savininkai. Kas svarbu darbdaviui, kad jis būtų gerbiamas – mokamos geros algos ar reputacija? Svečiai: ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirminin...

Pasaulio bankas skaičiuoja, kad karas Ukrainos infrastruktūrai jau padaręs apie 60 mlrd. dolerių žalą. Bet analitikai neabejoja, kad ji bus žymiai didesnė – Ukrainai atkurti reikės daugiau nei trilijono dolerių. Lietuvos Prezidentas ir diplomatijos vadovas Lietuvos verslą jau paragino galvoti, kaip jis galėtų prisidėti prie subombarduotų vietovių atstatymo. Tuo pat metu yra sakančių, kad per ankst...

Smulkieji prekybos tinklai ir atskiros parduotuvės pasiskirsčiusios po visus regionus. Prekybininkai sako kaip niekas kitas jaučiantys tikrąjį gyvenimą. Kaip jį keičia infliacija, karas Ukrainoje, kiek pietinių rajonų pirkėjų nugvelbia Lenkija, ar didmiesčiuose išaugusi priešvelykinė prekyba tokia pati buvo ir regionuose? Diskutuoja parduotuvių savininkas Kęstutis Petrauskas, prekybos tinklo „Gulb...

Kaip karas Ukrainoje keičia vietinių ir užsienio investuotojų nusiteikimą Lietuvoje? Planus stabdo ar visus įgyvendins? Teisininkų teigimu, nuo pirmųjų karo dienų pasimatė vietinių įmonių noras koreguoti sutartis – apsidrausti dėl reputacijos. Anksčiau to niekada nereikėjo. Svečiai: „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų for...

Tarp Vyriausybės numatomų antiinfliacinių priemonių – ir tokios, kurios nuo liepos švelnintų elektros ir dujų brangimą. Kompensacijos žadamos visiems gyventojams, nesvarbu, kas elektros tiekėjas. Taip pat buitiniams dujų vartotojams ir verslui. Bet kaip visa tai veiks? Ar neatsitiks taip, kad brangymetis tiesiog bus nukeltas į priekį ir kiti metai prasidės nauju kainų šuoliu? Laidos svečiai: Energ...

Infliacija palietė ne tik maisto kainas. Nuo vasaros gali brangti ir automobilių techninė apžiūra. Taip yra todėl, kad šios paslaugos kaina indeksuojama, atsižvelgiant į atlyginimus. Kokia kaina už mašinos apžiūrą – adekvati? Diskutuoja Transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė, techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas ir Kauno automobilių turg...

Pavasaris – deklaracijų teikimo metas. Bet šią ir kitas vietines aktualijas šiemet užgožė tai, kas vyksta Ukrainoje. Karas ten keičia dalį su apmokestinimu susijusių dalykų Lietuvoje. Kas turi mokėti visus mokesčius, priėmęs gyventi ar įdarbinęs ukrainiečius, o kam galioja lengvatos? Į kokius verslus VMI šiemet sutelkė dėmesį ir kodėl? Ir kada, deklaravus pajamas, laukti pinigų sugrąžinimo? Viešni...

Ekspertai sako, statistika to dar nerodo, bet karas Ukrainoje ir brangstančios statybų medžiagos mažins NT sandorių skaičių Lietuvoje. Žmonės jau dabar svarsto, ar būstas vis dar viena geriausių investicijų. Bumą komercinio NT rinkoje pristabdė pandemija, o dabar pasijus ir geopolitinių neramumų įtaka. Ar pirkti iš brėžinių nėra itin rizikinga? Kiek tęsis sandorių pauzė? Diskutuoja: Registrų centr...

Pusė tūkstančio Lietuvos įmonių jau pasirengusios įdarbinti nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius. Sako, darbuotojų čia Lietuvoje taip trūksta, kad net ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių neatimtų darbo vietų iš lietuvių. Bet kiek realiai Ukrainos piliečių galėtų atvykti? Kaip greitai jie galėtų čia įsitvirtinti ilgam – kokie reikalavimai dėl algos dydžio, dėl lietuvių kalbos mokėjimo? Kokią apskri...

Beveik 300 bendrų Lietuvos ir Ukrainos įmonių, plėtojama prekyba, maisto ir kitokia gamyba. Lietuviai valdo NT objektų. Yra lietuvių, dirbančių Ukrainos kompanijose. Tai koks tas darbas per karą? Apie tai kalba: bendrovės LLC „Pontic Trading“ akcininkas Linas Mališka, asociacijos „Baltic Gastronomy Leaders“ prezidentas Romas Apulskis, „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekat...

Europa svarsto apie gyvenimą be grynųjų, bet gyvenimas rodo, kad grynųjų reikia. Ypač dėl geopolitinių aplinkybių. Noras prie savęs turėti kupiūrų didėja per krizes, įvairias suirutes, karinius konfliktus. Lietuviai grynuosius visada vertino. O dabar pinigų iš bankomatų vėl išsiima tiek, kiek imdavo iki pandemijos. Tik ar taip įpratę, ar kam nors ruošiasi? Kiek jų reikia visada turėti? Diskutuoja:...